Rezultatus ir įmonių vertinimą apie grįžusius iš užsienio lietuvius pristatydama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sakė, kad tai svarbi tema, kalbanti ne tik apie žmonių trūkumą, bet ir tai, kaip jie jaučiasi.
„Svarbu, kad jų kažkas lauktų, ne tik šeimos nariai, gražios vietos, banguojanti jūra, bet ir saugus profesinis kelias. Pagrindinis tyrimo tikslas išsiaiškinti, ar kinta darbdavių požiūris, palyginus su ankstesniais metais. Ar mitai vis dar gajūs? Pavyko pakalbinti 512 įmonių. Turėjome didelį (analizės, – aut. past.) spektrą, tyrimas yra reprezentatyvus“, – kalbėjo I. Balnanosienė ir pridūrė, kad beveik pusė apklaustųjų sako, kad juntamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Anot I. Balnanosienės, stebima džiuginanti tendencija – darbdaviai ragina grįžti emigrantus, sakydami, kad „mums reikalingos jūsų žinios, kvalifikacija, esame atviri“.
„Grįžusieji gali įlieti kitokių kompetencijų, tai nebėra baimė, o suvokiama kaip privalumas. Svarbus momentas, kad nebėra neigiamų nuostatų, kurios buvo juntamos prieš keletą metų, kai buvo norima samdyti tuos žmones, kurie turi suvokimą apie vietinių įmonių kultūrą“, – kalbėjo I.Balnanosienė.
Suvirinti detalės nuotoliu neįmanoma, bet ją sukurti – taip
UŽT vadovė taip pat kėlė klausimą, ar nuotolinis darbas galėtų būti išeitis emigrantams.
„Aišku, jeigu tai yra priimtina ir galima. Suvirinti detalės nuotoliu neįmanoma, bet ją sukurti – tikrai galima“, – sakė ji.
Tyrimas atskleidė, kad nuotolinio darbo galimybes užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarytų beveik pusė (40 proc.) apklausoje dalyvavusių darbdavių. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl nėra galimybės dirbti tokiu būdu, darbdaviai nurodė netinkamą darbo pobūdį (80 proc.).
Daugiausiai nuotolinio darbo galimybes siūlo mažesnės įmonės, dirbančios informacijos ir ryšių (65 proc.), statybos (49 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (60 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (47,1 proc.), švietimo (47,1 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (45 proc.) srityse. Nuotolinio darbo galimybę dažniau nurodė Vilniaus apskrities ir didesnių įmonių atstovai.
UŽT vadovė pabrėžė, kad net ir informacinių technologijų amžiuje nedaug nutolome nuo to, kas buvo senais laikais, geriausia yra išgirsta praktinė patirtis.
„Primenu, kad šis mūsų tyrimas – iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ tęsinys. Pernai mes klausėme žmonių, kurie galvoja grįžti, kokios aplinkybės juos motyvuotų, kokio užmokesčio norėtų. Taip pat paklausėme, iš kokių šalių žmonės norėtų grįžti dažniausiai, koks yra grįžtančiojo į Lietuvą profilis. Kitas žingsnis, kaip į Lietuvą susigrąžinti darbdavius ir verslus“, – į kitą aktualią problemą atkreipė dėmesį UŽT vadovė.
Pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties
UŽT inicijuota šalies darbdavių apklausa, kurią atliko „Sprinter tyrimai“, parodė, kad 77 proc. darbdavių atsižvelgtų tik į kandidato išsilavinimą ar darbo patirtį, nepaisant to, kur ji buvo įgyta. Jau tik 18 proc. darbdavių rinktųsi kandidatus, įgijusius išsilavinimą Lietuvoje, ir tik 17 proc. – turinčių darbo patirties Lietuvoje.
Tuo tarpu prieš trejus metus, 2021 metais, panašaus pobūdžio tyrime darbdaviai tvirtino, kad pirmenybę teiktų kandidatams, kurie darbo patirtį ar išsilavinimą įgijo Lietuvoje (atitinkamai – 75 proc. ir 69 proc.) nei užsienyje.
Dabar dauguma apklaustų darbdavių (58 proc.) pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties ar įgūdžių. Ypač tai pabrėžia įmonės, kuriose dirba arba anksčiau yra dirbusių sugrįžusių iš užsienio tautiečių.
Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) sutinka, kad grįžę į Lietuvą lietuviai labiau pasitiki savo gebėjimais ir nori aktyviau įsitraukti į svarbių sprendimų priėmimą darbovietėje, palyginti su migracijos patirties neturinčiais kolegomis.
Sėkmingai integravosi
Supažindindama su bendrovės patirtimi personalo samdos srityje „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė patikino, kad patys turi kelias dešimtys darbuotojų, kurie grįžo ir sėkmingai integravosi. Tikino pastebintys panašias tendencijas, kurios atsiskleidė tyrime: tiek vadovai labiau yra atviri darbuotojams, tiek ir patys lietuviai, – jie gan aktyviai domisi galimybėmis grįžti, ieško jų iš anksto – didžioji dalis pokalbių vyksta nuotoliu.
„Kasmet integruojame papildomas priemones – lankstų požiūrį į darbą, pagalbą šeimai persikeliant. Kadangi esame didelė įmonių grupė, turime tą unikalumą atkreipti dėmesį ir į antrosios pusės planus – kokia yra specializacija. Taip pat skatiname užsienio bendruomenėse rekomenduoti darbą Lietuvoje. Darbo rinka yra pasikeitusi, užmokestis nebe toks, koks buvo prieš penkerius ar dešimt metų, yra papildomų naudų“, – sakė ji.
Kuo išsiskiria tokie darbuotojai, kokios sėkmės istorijos? Anot S. Garbenčienės, jie „turi unikalų miksą“ – Lietuvos kultūrinio pajautimo ir šalies, kurioje dirbo.
„Turi pakankamą praktiką verslo prasme užsienyje, jie dažnai yra tie darbuotojai, kurie nesidrovi siūlyti iniciatyvos ir pokyčių, yra orientuoti į rezultatą“, – apibendrino S. Garbenčienė.
Pasikeitė darbdavių vertinimas dėl emigrantų prašomų darbo sąlygų
Didžiausias skirtumas stebimas analizuojant išsakytą nuostatą, jog iš užsienio grįžę lietuviai dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms: 2021 metais taip teigė 62 proc. darbdavių, šiemet – tik 36 proc.
Daugiausia dirbančių gyventojų, grįžusių iš užsienio, yra gamybos, statybos, prekybos, transporto (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, transportas ir saugojimo, statybų ir nekilnojamojo turto operacijų) sektoriuose.
Tą patvirtina ir praėjusiais metais Užimtumo tarnybos užsakymu atliktame Emigrantų nuomonės tyrime įvardintos norinčiųjų grįžti (60,3 proc.) turimos profesijos, susijusios būtent su pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriais. Antroje vietoje – turintys profesijas prekybos ir pardavimų veiklose (58,5 proc.), trečioje – energetikos ir gamtos išteklių veiklos (58,3 proc.).
Beveik trečdalis (29 proc.) apklaustų darbdavių norėtų patys prisidėti prie įvairių iniciatyvų, kviečiančių užsienio lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Labiausiai linkę įdarbinti grįžtančiuosius arba prisidėti prie grįžtamosios migracijos skatinimo iniciatyvų iš apklaustųjų daugiausiai įvardijo žmonių sveikatos, priežiūros ir socialinis darbo (52,9 proc.), viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (50 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklose (50 proc.) sričių darbdaviai.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ketvirtus metus iš eilės grįžtančių gyventi į Lietuvą piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių. Į Lietuvą 2020 m. grįžo 20,8 tūkst., 2021 m. – 23,7 tūkst., 2022 m. – 20,7 tūkst., o 2023 m. – 20,6 tūkst. (iki gruodžio 1 d.) Lietuvos Respublikos piliečių. Dažniausios grįžtamosios migracijos kryptys: Jungtinė Karalystė, Norvegija, Airija, Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Danija.
2023 m. UŽT atliktas tyrimas parodė, kad net 55,1 proc. emigravusių Lietuvos piliečių norėtų grįžti gyventi į tėvynę. Tai yra net 15 proc. daugiau nei ankstesnėje apklausoje.
UŽT primena, ką pirmiausia reiktų atlikti grįžus gyventi į Lietuvą:
- Deklaruoti savo gyvenamąją vietą – tą padaryti galima prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo epaslaugos.lt arba nuvykus į savivaldybę ar seniūniją, kurioje asmuo gyvena.
- Pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu: jei grįžę iš užsienio asmenys kurį laiką nedirba ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, reikia sumokėti nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
- Pasirinkti gydymo įstaigą ir joje užsiregistruoti: prieš registraciją reikia įsitikinkiti, kad pasirinkta gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
