„Kaip pasikeistų diskusija, jei sakytume, kad tas lėšas, kurioms reikia padidinti politikams ir valdininkams ir daug uždirbantiems valstybės tarnautojams, sukeiskime su pensininkais. Ne vienas būtų mitingas prie Seimo, ir tikrai ne vienas langas išdužtų. Dabar valdžia sako, kad savo išlaidas mes pasidengiame iš ankstesnio biudžeto, o štai pensininkai tokie svarbūs, bet paskutinėje eilėje“, – dėstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Reikia mokytis iš pasaulio
Biudžetas yra apie 37 mlrd., o pensijoms šiais metais reikia surasti apie 100 mln. Paimkim paprastą analogiją, tai tas pats, kas šeimai, kurios mėnesinis biudžetas yra 3700 Lt, reikėtų surasti 10 Lt, – paaiškino Ž.Šilėnas.
„Biudžetas yra apie 30 mlrd., o pensijoms šiais metais reikia surasti apie 100 mln. Paimkim paprastą analogiją, tai tas pats, kas šeimai, kurios mėnesinis biudžetas yra 3 700 Lt, reikėtų surasti 10 Lt“, – patikino Ž.Šilėnas.
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ patikino, kad pirmiausia reikia ne mokesčius didinti, o ieškoti lėšų iš esamų šaltinių. Ekonomisto patarimas – pasinaudoti kitų šalių praktika.
Pasak jo, privačios įmonės, listinguojamos tiek JAV, tiek Europos biržose, savo turtą finansuoja taip: pusė turto įsigijimo yra finansuojama savomis lėšomis, akcininkų lėšomis, kita pusė yra finansuojama skolintomis lėšomis, ar išleidžiamos obligacijos, ar imamos paskolos.
„Lietuvos valstybės įmonės 90 proc. finansuojamos iš valstybė lėšų, 10 proc. turto finansuojama skolintomis lėšomis. Tai kai mes sakome, kad reikia sutvarkyti turto finansavimo struktūrą, politikai toliau sako, kad reikia valstybės valdomų įmonių turtą, daugiau nei 15 mlrd., finansuoti iš valstybės lėšų. Lyg valstybės lėšos nieko nekainuotų. Nors tai yra brangiausias kapitalas, ir tokio kapitalo grąža turėtų siekti 10 proc., o ne 1 ar 2 proc. diviodendų, kuriuos moka valstybės valdomos įmonės“, – patikino ekonimistas.
Kodėl nenorime mokėti didesnių mokesčių?
„Pradėkit spręsti korupcijos problemą, o tada kalbėkite, kokius mokesčius didinti“, – sakė N.Mačiulis.
„Tai yra didžiulis neišnaudotas pajamų potencialas, kurį turėtų išnaudoti Vyriausybė“, – pridūrė N.Mačiulis.
Pašnekovo įsitikinimu, kita opi problema – kyšininkavimas.
N.Mačiulis patikino, kad valstybėje, kurioje vyrauja tokia situacija, gyventojai tikrai nenorės mokėti didesnių mokesčių.
„Pradėkime spręsti korupcijos problemą, o tada kalbėkite, kokius mokesčius dar reikia padidinti“, – tvirtino specialistas.
Visą laidos įrašą rasite čia.
