JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai, tarp kurių – keturių didelių bankų aktyvų įšaldymas, aukštųjų technologijų eksporto į šią šalį stabdymas, sankcionuotų asmenų sąrašo praplėtimas. Per ES viršūnių susitikimą Briuselyje taip pat sutarta dėl naujo sankcijų paketo, tačiau laukto Rusijos atjungimo nuo SWIFT ten nėra.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertino Vakarų paskelbtų naujų sankcijų poveikį trumpuoju laikotarpiu.
„Kalbant apie sankcijas, matyti tas pats per tą patį – kelis bankus dar papildomai įdėjo ir šiek tiek padidino sankcionuojamų asmenų skaičių. Girdėjome politikų lozungus, kad bus kažkas tokio didelio, tai jie neišsipildė, nieko tokio nėra“, – kalbėdamas su 15min situaciją įvertino Ž.Mauricas.
„Sankcijos tiesiog sulėtins Rusijos ekonomikos ilgalaikį augimą, didžiąja dalimi užtvirtins situaciją, kurioje Rusija yra nuo 2014 metų – tai yra ekonominės stagnacijos, bet didelio trumpalaikio poveikio nebus“, – pridūrė jis.
Tokiai pozicijai pritaria ir Robertas Reichas, Kalifornijos universiteto Berklyje viešosios politikos profesorius ir buvęs JAV darbo ministras. Komentare „The Guardian“ jis pabrėžė, kad jau įvestos sankcijos arba sankcijų grėsmė gali sumažinti Rusijos bendrąjį vidaus produktą (BVP), tačiau tik keliais procentiniais punktais.
„Ar dabar taikomos ekonominės sankcijos sustabdys V.Putiną nuo siekio užvaldyti visą Ukrainą? Ne. Jos apsunkins Rusijos pasaulinius finansinius sandorius, bet nesužlugdys Rusijos ekonomikos.
2014 m. Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, JAV ir jų sąjungininkės įvedė ekonomines sankcijas, kurios laikinai pristabdė Rusijos ekonomiką, tačiau Rusija netrukus atsigavo. Nuo to laiko Rusija ėmėsi veiksmų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo užsienio skolų ir investicijų“, – teigė R.Reichas ir pridūrė, kad kriptovaliutų išpopuliarėjimas leidžia Maskvai apeiti sankcijas, kurios liečia bankinius pervedimus.
Ar dabar taikomos ekonominės sankcijos sustabdys V.Putiną nuo siekio užvaldyti visą Ukrainą? Ne. Jos apsunkins Rusijos pasaulinius finansinius sandorius, bet nesužlugdys Rusijos ekonomikos.
Tokios pačios nuomonės, panašu, laikosi ir investuotojai, jau atgaunantys pasitikėjimą Rusijos finansų rinka. Ketvirtadienį Maskvos akcijų rinka krito daugiau nei 40 proc., tačiau šiandien ryte indeksas sparčiai pakilo, o apie 12 valandą Lietuvos laiku svyruoja tarp 14–15 proc. Rusijos rublis taip pat pamažu stiprėja.
Rublio / euro kursas, ketvirtadienį vienu metu pasiekęs 98 rublius už eurą, sumažėjo. 10 valandą Lietuvos laiku 1 eurą oficialiai buvo galima įsigyti už 93 rublius. Tiesa, Rusijos valiuta dar neatsistatė į lygį, buvusį prieš pat agresiją.
Suprasti akimirksniu: JAV paskelbtos sankcijos Rusijai
- Ketvirtadienį po susitikimo su G7 šalių lyderiais JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad naujomis sankcijomis bus apribotos Rusijos galimybės vykdyti operacijas doleriais, eurais, svarais, jenomis.
- Taip pat bus įšaldyti keturių Rusijos bankų, įskaitant ir antrą pagal dydį banką VTB, aktyvai Jungtinėse Valstijose. Į šias sankcijas dar patenka „Bank Otkritie“, „Sovcombank“ ir „Novikombank“. Sankcijos bus taikomos ir šių bankų dukterinėms bendrovėms.
- Atskiros sankcijos numatytos didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ – jis tampa atkirstas nuo JAV finansinės sistemos, jam taps neprieinamos transakcijos, atliekamos JAV doleriais.
- Sankcijos bus taikomos ir konkretiems asmenims. J.Bidenas teigė, kad į asmenų, kuriems jau taikomos sankcijos, sąrašus bus pridėtos naujos Rusijos elito, taip pat jų šeimos narių pavardės.
- Dviem dešimtims Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų taip pat pritaikytos sankcijos už paramą Ukrainos puolimui.
- Rusijos kariuomenei ir gynybos ministerijai apribota teisė pirkti beveik visus JAV gaminius ir užsienio valstybėse pagamintus gaminius, kuriuose naudojama tam tikra JAV kilmės programinė įranga, technologijos ar įranga.
- Rusijai taip pat bus taikomi apribojimai kai kurioms kitose šalyse pagamintoms JAV technologijoms, įskaitant puslaidininkių, šifravimo saugumo, lazerių, jutiklių, navigacijos, avionikos ir jūrų technologijas.
- Šalyse, kurios pažeis Rusijai taikomus eksporto apribojimus, bus peržiūrimos licencijavimo taisyklės, panaikinant JAV licencijavimo reikalavimus jų šalyse pagamintiems produktams.
- J.Bidenas taip pat pareiškė, kad JAV ir Europa imsis veiksmų, kad Rusijos didžiausios valstybinės įmonės negalėtų pritraukti lėšų JAV bei Europos kapitalo rinkose. Tam sutrukdyti turėtų sugriežtinti finansavimo reikalavimai trylikai esminių Rusijos įmonių. Sąraše yra „Sberbank“, „AlfaBank“, Maskvos kredito bankas (MKB), „Gazprombank“, Rusijos žemės ūkio bankas („RusAg“), „Gazprom“, „Gazprom Neft“, „Transneft“, „Rostelecom“, „RusHydro“, „Alrosa“, „Sovcomflot“ ir „Rusijos geležinkeliai“.
- JAV prezidento teigimu, Jungtinių Valstijų partnerės Europoje vis dar pasisako prieš Rusijos atjungimą nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, nors tokia galimybė išlieka.
Nereikia pamiršti ir milijardinio dydžio Rusijos sukauptos „pagalvės“ – 2021 metų pabaigoje Rusijos tarptautinės atsargos viršijo 630 mlrd. JAV dolerių.
„Sankcijos nepakankamos, kad pakeistų situaciją“
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pritarė, kad šiuo metu paskelbtos sankcijos Rusijai nebuvo tokios, kokių buvo galima tikėtis – pavyzdžiui, Rusijos sistemos atjungimo nuo SWIFT, sankcijų visoms, o ne atskiroms finansinėms institucijoms. Tad kažkokia neigiama įtaka visai Rusijos ekonomikai pasijus dėl tam tikro technologijų eksporto apribojimų į Rusiją, galimybės bankams pasiskolinti, tačiau tai V.Putino nesustabdys.
„Nepanašu, kad pakankamos sankcijos, kad galėtų pakeisti situaciją. Tai labiau kaip bausmė V.Putinui“, – 15min sakė N.Mačiulis.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad jokios sankcijos šiuo metu nebegalėtų sustabdyti V.Putino ir Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Mano įsitikinimu, jokios sankcijos nėra pakankamos sustabdyti V.Putiną. Niekas negali to padaryti, priimtas sprendimas, priimti visi galimi kaštai tiek šalies viduje, tiek kas gali būti iš išorės“, – 15min teigė ji.
Ji prieštarauja nuomonei, kad nereikia nuvertinti dabartinio sankcijų masto, nes jos pakankamai ryžtingos. Kaip teigiamą dalyką ji įvardijo ir tai, kad sprendimai dėl sankcijų daromi labai greitai.
Nepanašu, kad pakankamos sankcijos, kad galėtų pakeisti situaciją. Tai labiau kaip bausmė Putinui.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, teigiantis, kad dabartinis sankcijų paketo tikslas ne tiek sustabdyti Rusiją, kiek labiau psichologinis, siekiant parodyti, kad Vakarai susitelkę tarpusavyje ir pasiruošę veikti bei imtis labai rimtų sankcijų.
„Net tos griežtesnės sankcijos Rusijos tą pačią dieną nesustabdys, bet kiekvieną dieną jos degina Rusijos užsienio valiutos rezervus, kurie skirti finansuoti karą, palaikyti finansų sistemą gyvybingą. Kuo ilgiau eskaluojamas konfliktas, tuo didesnes sankcijas matysime, tuo greičiau pritrūks Rusijai pinigų, o pasiskolinti bus sunku, nes Rusijos obligacijų pajamingumas – 12 proc., t. y. dvigubai daugiau nei 7 proc. riba, ties kuria rinkose skolintis neapsimoka“, – 15min komentavo A.Izgorodinas.
Jo vertinimu, sankcijos tampa vis skausmingesnėmis, konkretesnėmis, orientuotomis į stambesnes rusiškas bendroves ir didesnius bankus, kuriems bus atkirstos galimybės operacijas vykdyti doleriais ir eurais.
„Sankcijos tikriausiai paskatins rusiškus bankus prašyti arba pagalbos iš Rusijos valdžios, rezervo, arba iš Kinijos“, – mano A.Izgorodinas.
Kas atgrasytų V.Putiną?
Kokie Vakarų lyderių žingsniai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų skausmingiausi? Ž.Mauricas sutiko, kad dujų importo iš Rusijos uždraudimas būtų tikrai skausmingas, nes ES yra pagrindinė dujų importuotoja, o atjungimas nuo SWIFT sistemos turėtų didesnį psichologinį poveikį, kad Vakarai kažką daro skubiai.
„Kas atgrasytų Putiną? Tokie dalykai, kurie ir trumpuoju laikotarpiu sukeltų didesnį sukrėtimą, vizualiai parodytų, kad kažkokia reakcija yra iš Vakarų. Paprastas Rusijos pilietis nepajuto pokyčio – buvo susilpnėjęs rublis, bet vėl grįžo į tą patį lygį, kaip prieš kelias dienas. O Rusijos pilietis, kaip galėjo į Vakarų Europą važiuoti, taip ir važiuoja, kaip skrido, taip skrenda, tik viena kita šalis vizas stabdys“, – mano Ž.Mauricas.
„Dabartinės sankcijos – plaukimas pasroviui, truputi pairkluojant, bet esminio pokyčio nėra“, – apibendrino jis.
R.Reichas taip pat teigia, kad sankcijos milžiniškam Rusijos naftos ir dujų eksportui galėtų padaryti didelę žalą. Pasak jo, Rusija išgauna 10 mln. barelių naftos per dieną, o tai sudaro apie 10 proc. pasaulinės paklausos. JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, pagal naftos gavybą pasaulyje ji užima trečią vietą (po Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos) ir antrą vietą pagal gamtinių dujų kiekį (po JAV).
Tačiau R.Reichas teigia, kad įvedus tokias sankcijas jos kirstų ir vartotojams Europoje bei JAV – padidintų energijos kainas ir infliaciją. Naftos kaina JAV jau artėja prie 100 JAV dolerių už barelį, o prieš metus ji buvo apie 65 dolerius.
N.Mačiulis apgailestauja, kad Europa nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui ir nebuvo padidinusi savo energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų.
„Labai norisi tikėtis, kad didžiosios Vakarų valstybės pamins ekonominius interesus ir prisiims ekonominius nuostolius, didesnes kainas. Galima pakentėti sukandus dantis, nes esame labai nemalonaus karinio konflikto, karinės invazijos akistatoje“, – teigė N.Mačiulis.
Labai norisi tikėtis, kad didžiosios Vakarų valstybės pamins ekonominius interesus ir prisiims ekonominius nuostolius, didesnes kainas. Galima pakentėti sukandus dantis.
O R.Reichas atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą – griežtesnės sankcijos gal ir susilpnintų V.Putino kontrolę Rusijoje, tačiau jos gali turėti ir priešingą poveikį – padėti V.Putinui pakurstyti Rusijos žmonių priešiškumą Vakarams, nes paprastam rusui tektų brangiau mokėti už maistą ir drabužius arba nuvertėtų pensijos ir santaupos.
Tad kas toliau?
„Brandnomika“ ekonomistas A.Izgorodinas mano, Vakarų regionas įveda sankcijas žingsnis po žingsnio, todėl jos stiprės. Pirmas sankcijų paketas labai svarbus, parodė, kad Vakarai susitelkę ir gali reaguoti, antras parodė, kad pasiruošę eiti paskui stambesnes bendroves.
„Svarbiausio paketo nėra sankcijų sąraše, nes Vakarų strategija žiūrėti, kokiu keliu juda konfliktas, negali įvesti iš karto griežčiausių sankcijų, nes nebus manevro laisvės didesnėms sankcijos“, – teigė A.Izgorodinas, įvertinęs šias sankcijas kaip vidutinio sunkumo.
Nors per ES viršūnių susitikimą Briuselyje greitai sutarta dėl sankcijų paketo, nuomonių skirtumai tarp šalių neleido bendrijai žengti dar toliau baudžiant Maskvą ir, kaip praneša tarptautinė žiniasklaida, kelios ES šalys paprieštaravo Rusijos atjungimui nuo sistemos SWIFT.
Tarptautinėje žiniasklaidoje minima, kad Rusijos atjungimui nuo SWIFT prieštarauja Vokietija, Italija, Vengrija ir Kipras.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė pasisakęs už tai, kad Rusijai būtų įvestas toks ribojimas.
„Tai yra viena iš riboto rato sankcijų, kurios padarytų rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Ir, galiu pastebėti, kad tikrai didesnė dalis valstybių, kurių vadovai sėdėjo prie stalo, (...) pasisake taip pat už SWIFT priemonės taikymą“, – sakė G.Nausėda.
