Duodamas interviu dienraščiui „The New York Times“, kuris buvo paskelbtas trečiadienį, J.Bidenas, įveikęs D.Trumpą per praeitą mėnesį vykusius rinkimus, leido suprasti, kad jo prioritetas bus gaivinti koronaviruso krizės nuniokotą JAV ekonomiką, o ne radikaliai keisti prekybos politiką.
„Noriu užtikrinti, kad įnirtingai kovosime, pirmiausiai investuodami į Ameriką“, – laikraščiui sakė išrinktasis prezidentas.
„Neketinu su niekuo sudarinėti jokių naujų prekybos susitarimų, kol neatliksime didelių investicijų čia, namuose, ir į mūsų darbuotojus“, įskaitant dirbančius švietimo srityje, kalbėjo J.Bidenas.
Noriu užtikrinti, kad įnirtingai kovosime, pirmiausiai investuodami į Ameriką.
Šis pareiškimas žada svarbių padarinių JAV sąjungininkėms ir priešininkėms, o labiausiai – Kinijai.
D.Trumpas pradėjo prekybos karą su Pekinu, Vašingtonui skundžiantis dėl nesąžiningų subsidijų ir intelektinės nuosavybės vagysčių.
Anksčiau šiais metais pasirašytas „pirmosios fazės“ susitarimas įtampą šiek tiek sumažino, o J.Bideno komentarai rodo, kad jis planuoja iš pradžių laikytis šios sutarties, bet neatšauks Pekinui įvestų muitų.
Analitikų nuomonė, J.Bideno komentarai rodo, kad būsimasis prezidentas supranta riziką, keliamą Vašingtono prekybos ryšių pertvarkymo, kai ekonomika išlieka smarkiai paveikta COVID-19 pandemijos, taip pat stengsis nesupykdyti sąjungininkų šalies viduje, padėjusių jam laimėti rinkimus.
„Kalbant apie Kiniją, staigmenos čia nėra“, – naujienų agentūrai AFP sakė Cornellio (Kornelio) universiteto ekonomikos profesorius Eswaras Prasadas.
„Bidenas tikriausiai sulauktų didžiulio pasipriešinimo iš profesinių sąjungų ir Kinijos vanagų Respublikonų partijoje, jeigu atšauktų muitus nepareikalavęs Kinijos nuolaidų“, – pridūrė jis.
Atkurti ryšius
Dėl D.Trumpo neprognozuojamos diplomatijos Vašingtonas nesulaukė didelio palaikymo savo ginče su Pekinu. Duodamas interviu J.Bidenas sakė nedelsdamas susitelksiantis į ryšių su Amerikos sąjungininkais gerinimą.
„Geriausia strategija Kinijos atžvilgiu, manau, būtų pasiekti, kad kiekviena iš mūsų sąjungininkių – arba bent jau buvusių sąjungininkių – mus palaikytų. Tai man bus svarbus prioritetas pirmosiomis prezidentavimo savaitėmis – mėginti sugrąžinti mus į tą pačią stovyklą su mūsų sąjungininkais“, – nurodė išrinktasis prezidentas.
Jis pripažino, Jungtinės Valstijos „kol kas neturi“ pakankamų svertų spausti Pekiną.
Geresni ryšiai su sąjungininkais, ypač Europos Sąjunga, veikiausiai suteiktų Vašingtonui stipresnes pozicijas spausti Kiniją daryti tolesnių nuolaidų.
E.Prasadas sakė, kad J.Bideno komandai „bus perduotas prekybos ir ekonomikos derybų su Kinija pagrindas, smarkiai pakreiptas konflikto, o ne bendradarbiavimo link“.
„Naujoji administracija imsis reikšmingų strategijos ir taktikos poslinkių, palyginus su Trumpo administracijos politika, bet bendra priešiška nuostata Kinijos atžvilgiu veikiausiai liks nepakitusi“, – prognozavo ekonomistas.
Dar vienas svarbus J.Bideno politikos akcentas bus santykiai su ES, kuriai, vadovaujant D.Trumpui, irgi buvo įvesta virtinė muitų. Europos Sąjunga taip pat yra įsitraukusi į virtinę ginčų su JAV įvairiais klausimais, pradedant aerokosminių technologijų pramone, baigiant interneto milžinių apmokestinimu.
Bendrija atrodo nusiteikusi bendradarbiauti: kaip pranešė dienraštis „The Financial Times“, Briuselis planuoja įkvėpti naujos gyvybės partnerystei su Vašingtonu, sprendžiant įvairias problemas, pradedant kova su pandemija, baigiant pastangomis sustabdyti miškų naikinimą.
„Manau, Bideno administracija bus palanki tokiai iniciatyvai“, – sakė strateginių studijų centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) ekspertas Edwardas Aldenas. Jis pažymėjo, kad susitarimas dėl skaitmeninės erdvės apmokestinimo galėtų atnešti Vašingtonui labai reikalingų pajamų.
Tačiau J.Bideno komentarai taip pat rodo, kad nauja laisvosios prekybos sutartis, kurią Jungtinė Karalystė pageidauja sudaryti su Vašingtonu po „Brexito“, artimiausiu laiku tikriausiai nebus priimta.
