Kas yra gyventojų (didelis) materialinis nepriteklius?
Kiekvieną pavasarį visoje ES yra atliekamas reprezentatyvus Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas, kurio metu vertinant gyventojų materialinį nepriteklių, respondentų yra klausiama, ar jie patiria šiuos ekonominius sunkumus:
- namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų
- namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose
- namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto
- namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto
- namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų – 310 eurų iš savo lėšų
Taip pat klausiama, ar namų ūkis dėl lėšų stokos neturi automobilio.
Namų ūkiai priskiriami prie patiriančių
- materialinį nepriteklių, jeigu dėl lėšų stokos susiduria su bent 3 iš 6 sunkumų;
- didelį materialinį nepriteklių, jeigu dėl lėšų stokos susiduria su bent 4 iš 6 įvadintų sunkumų.
2020 metų statistika
2020 m. materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje siekė 18.5 proc. (2019: 20.9 proc.), o didelio materialinio nepritekliaus lygis – 7.7 proc. (2019: 9.4 proc.). Tai, kad vidutiniškai materialinio nepritekliaus rodikliai gerėja neguodžia, žinant, kad Lietuvoje vis dar kas tryliktas gyventojas de facto gyvena skurde.
Materialinis nepriteklius pagal lytį
Žvelgiant į skurdo statistiką pagal lytį, akivaizdu, jog nors bendrosios tendencijos gerėja, t.y. kasmet (didelis) materialinis nepriteklius mažėjo tiek moterų, tiek vyrų tarpe, visgi atotrūkis tarp moterų ir vyrų skurdo rodiklių praėjusiais metais padidėjo. Materialinis nepriteklius moterų tarpe siekė 19.9 proc., vyrų – 17 proc., didelis materialinis nepriteklius atitinkamai 8.2 ir 7.2 proc.
Praėjusiais metais padidėjęs atotrūkis tarp moterų ir vyrų skurdo rodiklių – akivaizdi COVID19 pandemijos pasekmė, kai sustabdytos prekybos ir paslaugų vietos labiau paveikė ir taip žemesnes pajamas gaunančias moteris. Valstybės subsidijuojamos prastovos, ypač dirbančioms daliniu etatu ir žemos kvalifikacijos darbą moterims, galėjo ženkliai sumažinti jų disponuojamas pajamas. Todėl kaip ne kartą argumentuota, esant tokioms krizinėms situacijoms, Valstybė turėtų galvoti apie Bazinių pajamų įvedimą šalyje.
Materialinis nepriteklius pagal namų ūkio tipą
COVID19 pandemija panašu jog apvertė per paskutinius metus matytą teigiamą trendą, kai namų ūkių su vaikais materialinio nepritekliaus lygis pradėjo mažėti, dėl visuotinai mokamų vaiko pinigų.
Galimai krentančios vienišų mamų (žr. viršuje) pajamos bei išaugusios vaikų priežiūros / ugdymo išlaidos ypatingai daugiavaikėse šeimose išsprogdino Vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų bei Dviejų suaugusių su trim ar daugiau vaikų skurdo rodiklius, kurie ir vėl aplenkė vieno asmens namų ūkių skurdo rodiklius. Tai akivaizdus įrodymas, jog LVŽS vyriausybė nesugebėjo laiku ir adekvačiai reaguoti į dėl pandemijos išaugusius šeimų finansinius poreikius, vietoj to koncentruodamasi į tokius grandiozinius planus kaip „DNR plano Lietuvai“ pijarinimą.
Žemiau esanti lentelė parodo opiausias skirtingų namų ūkių problemas. Akivaizdu, jog negebėjimas apmokėti nenumatytų išlaidų siekiančių 310 eurų iš savo lėšų – buvo opiausia problema vieno suaugusio su vienu ar daugiau vaikų, daugiavaikių šeimų bet ir vienišų asmenų namų ūkiuose.
Kažkaip keistai skaitosi naujienos, kuriose bankų analitikai postringauja apie milijardus sukauptus banko sąskaitose, kai 2/3 daugiavaikių šeimų Lietuvvoje nesukrapštytų 310 eurų nenumatytoms išlaidoms ir ko gero turėtų kreiptis į greitųjų kreditų bendroves. Šioje vietoje palinkėjimas dabartinei vyriausybei – neatidėkit mokesčių reformos iki 2023m! Mokesčių didinimas kapitalui ir dideles bei labai dideles pajamas gaunantiems leistų įvesti tokių mokesčių SISTEMOS progresyvumą, kuris padėtų „kvėpuoti“ ir išgyventi mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams. Antraip nesistebėkite, kad pasibaigus pandemijai mes ir vėl sulauksime augančios Lietuvių gyventojų emigracijos.
Materialinis nepriteklius pagal gyventojų amžiaus grupę
Kol buvusi Vyriausybė dalino pensininkams po 200 eurų, taip siekdama visgi pelnyti pakartotinį palankumą 2020m. Seimo rinkimuose, Vyriausybė ir Seimo dauguma toliau sėkmingai griovė lygias galimybės vaikų gyvenimo pradžioje. Tai geriausiai iliustruoja tai, jog visų, įskaitant ir pensinio amžiaus, gyventojų grupių materialinio nepritekliaus lygiai mažėjo, išskyrus jaunimo iki 17 metų.
Taip pensinio amžiaus gyventojų grupių materialinis ir didelis materialinis nepriteklius išlieka didžiausias, tačiau tai ne COVID19 pandemijos pasekmė, o visų Lietuvos vyriausybių ilgalaikio „mažo biudžeto“, kuris neleidžia skirti adekvačių lėšų socialinei apsaugai, pasekmė. Besivaikydami statistinius stebuklus (kaip antai iškraipytus Airijos mokesčių ir BVP santykio rodiklius apie kuriuos nuolat nusišneka ir bankų analitikai), mes užtikriname, jog kas 10 pensininkas gyventų skurde.
Epilogas
Materialinių nepriteklių statistika atspindi tik COVID19 pandemijos pradžios pasekmes. Visų praėjusių metų ir net šių metų pradžios pasekmės turės kur kas rimtesnių ir ilgesnių pasekmių, nei matosi šiandien publikuotoje statistikoje. Didžiausią neigiamą efektą pajaus socialiai jautriose šeimose gyvenantys vaikai. Kaip nurodo OECD atliktas tyrimas, būtent šių vaikų mokslo rezultatai, o kartu ir ateities galimybės prastės labiausiai. Todėl Vyriausybės sprendimą pirmumo teise skiepyti švietimo sektoriaus darbuotojus, o ne policijos pareigūnus, yra sveikintina. Gaila, jog pareigūnai, kurie protestuoja, to nesupranta.
Tačiau šiandien paskelbta statistika brėžia ir parodo, jog dabartinė vyriausybė negali siekti likti pop-grupele ir įtikti visiems. Lietuvai reikia rimtų mokestinių reformų, didesnio ir progresyvaus perskirstymo būtent tam, jog užtikrinti gydytojų, slaugytojų, tų pačių pareigūnų, bet kartu ir pensininkų gyvenimo lygį, kuris atitiktų 21 amžiaus Europos Sąjungos šalies standartus. Vyriausybės nusiteikimas padalinti ES skiriamas atsigavimo lėšas, nėra ilgalaikis ir tvarus planas užtikrinti Lietuvos gyventojų gerovę.
