Sakydamas kalbą Paryžiaus ekonomikos konferencijoje, J. Powellas pažymėjo, jog nuo 2008 ir 2009 metų pradžioje įvykusios Didžiosios recesijos ekonomikos augimas ir infliacija Jungtinėse Valstijose vidutiniškai yra visu procentiniu punktu mažesni nei anksčiau.
Nors JAV darbo rinka išlieka stipri, lėtėjantis pasaulinis augimas ir stiprėjanti prekybos įtampa stiprina neapibrėžtumą, pažymėjo J.Powellas. Centrinio banko vadovas dar kartą pasiuntė aiškų signalą, kad FRS yra pasirengusi pirmą kartą per dešimtmetį sumažinti bazinę palūkanų normą.
J.Powellas atkreipė dėmesį ir į poreikį didinti federalinės vyriausybės skolinimosi ribą bei numatomą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos kaip papildomus iššūkius ekonomikai.
„Mes atidžiai stebime šiuos pokyčius ir vertiname jų įtaką JAV ekonominei perspektyvai bei infliacijai ir atitinkamai veiksime, kad palaikytume plėtrą“, – pareiškė J.Powellas, pakartodamas praėjusią savaitę Kongrese išsakytas mintis.
Nors JAV darbo rinka išlieka stipri, lėtėjantis pasaulinis augimas ir stiprėjanti prekybos įtampa stiprina neapibrėžtumą, pažymėjo J.Powellas.
Šios pastabos praėjusią savaitę kilstelėjo akcijų rinkas į rekordines aukštumas ir padidino lūkesčius, kad FRS jau per artimiausią posėdį liepos 30–31 dienomis sumažins palūkanų normas ir taip sušvelnins griežtą pinigų politiką, nes praėjusiais metais centrinis bankas didino palūkanų normas keturis kartus.
Daugelis ekonomistų mano, kad liepos mėnesio posėdyje FRS sumažins bazinę palūkanų normą, šiuo metu siekiančią 2,25–2,5 proc., ketvirtadaliu procentinio punkto, o rugsėjį – dar ketvirtadaliu procentinio punkto.
Savo pastabose J.Powellas pažymėjo, kad pasaulio ekonomikos pokyčiai kelia naujų pinigų politikos valdymo iššūkių FRS ir kitiems centriniams bankams.
„Atmetus nedideles išimtis, visos šalys susiduria su mažesnėmis palūkanų normomis, silpnesniu augimu ir mažesne infliacija, – pareiškė J.Powellas. – Daugelyje šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, šiuos procesus lydėjo stiprios darbo rinkos ir daug mažesnis nedarbo lygis.“
Pasak J.Powello, šie pokyčiai, tikėtina, išliks, nes FRS ir kiti centriniai bankai priima sprendimus, susijusius su ekonomikos valdymu, remdamiesi gaunamais ekonominiais duomenimis apie augimą, infliaciją ir nedarbą.
Kadangi infliacija ir palūkanų normos yra žemos, FRS turi veikti tokioje aplinkoje, kurioje pagrindinė palūkanų norma išliks maža, todėl FRS turės mažiau galimybių mažinti palūkanų normas, jei ekonomika silpnės.
„Pasaulis, kuriame dabar veikia politikos kūrėjai, skiriasi nuo to, koks buvo iki Didžiosios recesijos“, – pažymėjo JAV centrinio banko vadovas.
