Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė, kad paramos gali tikėtis verslai, kurių apyvarta nuo kovo iki spalio pabaigos krito ne mažiau kaip 30 proc., palyginus su tuo pat laikotarpiu pernai.
Įmonės galės pretenduoti į subsidijas, kurios sieks apie 25 proc. pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ir likvidumo paskolas. Subsidijoms planuojama skirti 150 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J.Rojaka tvirtino, kad subsidijos bus skirtos padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms įveikti pandemijos pasekmes ir išsaugoti likvidumą. Skaičiuojama, kad galimų pareiškėjų bus iki 64 tūkst.
Tai papiktino stambioms įmonėms atstovaujančias verslo asociacijas, tvirtinančias, kad iki šiol ministerija žadėjo subsidijas skirti ir didelėms įmonėms.
Naujos įmonės į pagalbos schemą pateks
Tiesa, nors į subsidiją galės pretenduoti tik tos įmonės, kurių apyvarta krito 30 proc. ir daugiau, ši sąlyga nebus taikoma naujoms įmonėms, kurios pradėjo veikti iki kovo 1 dienos.
„Pretenduoti galės ir naujos įmonės, kurios neturi pakankamai apyvartos. Jei tokios įmonės veikla įtraukta į ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, tokia įmonė yra tinkama pareiškėja“, – tikino J.Rojaka.
Ji atskleidė, kad minimali subsidijos suma sieks 500 eurų, o „lubos“ nustatomos pagal Europos Komisijos (EK) komunikatą – iki 800 tūkst. eurų, įskaičiuojant visą iki šiol gautą pagalbą iš valstybės.
Be to, vidutinio dydžio įmonės, norinčios pretenduoti į subsidiją, privalo būti pateikusios 2019 metų finansinę ataskaitą Registrų centrui, kad būtų galima įvertinti, ar jos nėra patiriančios sunkumų.
Įves papildomą kontrolę
Subsidijų skyrimo tvarka bus panaši, kaip ir praėjusį kartą, dalinant išmokas mikroįmonėms. Dėl subsidijos, kaip ir per pirmąjį karantiną, įmonės kreipsis užpildydamos paraišką per VMI sistemą.
Įmonė pareiškėja, užpildydama paraišką dėl subsidijos skyrimo, negali būti bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar reorganizuojama. Be to, ji privalo turėti ne mažiau kaip 1 darbuotoją.
J.Rojaka užsiminė, kad planuojama įvesti ir papildomą kontrolę – kas šimtoji įmonė turės pateikti dokumentą, pagrindžiantį 30 proc. apyvartos kritimą.
„Subsidijos negalima panaudoti dividendams išmokėti, akcijoms pirkti ir panašiems dalykams. Subsidija skiriama apyvartinėms lėšoms, likvidumui palaikyti. Jei įmonė bus nurodžiusi neteisingą informaciją ir gaus subsidiją, privalės ją grąžinti ir palūkanas sumokėti“, – pabrėžė J.Rojaka.
Dėl subsidijų gruodį Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipsis į EK, o pinigai verslą pasieks sausio pradžioje.
