„Tikrai nemanau, kad Jungtines Valstijas ištiktų recesija“, – pareiškė Janet Yellen per spaudos konferenciją prieš Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų susitikimą Vokietijoje.
Europa yra „labiau pažeidžiama ir, žinoma, jai gresia didesnė rizika energetikos srityje“, nes po Rusijos invazijos į Ukrainą kyla energijos kainos, pažymėjo ji.
Europos žemynas yra itin priklausomas nuo rusiškos energijos išteklių importo ir dėl bet kokio naftos ar gamtinių dujų tiekimo sutrikimo gali kilti sutrikimų pramonėje grėsmė.
Smarkiai pabrangus energijai, infliacija euro zonoje balandį pakilo iki 7,5 proc., pasiekusi aukščiausią lygį bendros valiutos bloko istorijoje ir gerokai viršijusi Europos Centrinio Banko (ECB) taikomą tikslinį 2 proc. lygį.
Jungtinėse Valstijose infliacija yra dar didesnė – balandį ji pasiekė 8,3 proc., nors šalis yra labiau nepriklausoma energijos tiekimo požiūriu.
Siekdama pažaboti infliaciją, Federalinio rezervo sistema (FRS) jau ėmėsi didinti palūkanų normas. Paskutiniame savo posėdyje, kuris įvyko gegužės pradžioje, JAV centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą padidino iš karto 50 bazinių punktų.
Tačiau dėl greito palūkanų normų didinimo imama vis labiau nuogąstauti dėl vadinamojo kietojo nusileidimo, nes didesnės palūkanų normos stabdo ekonomikos plėtrą ir gali ją įstumti į recesiją, kuri apibrėžiama kaip du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai.
FRS vadovas Jerome‘as Powellas pasistengė išsklaidyti tokias baimes, pareiškęs, kad JAV yra stipri ekonomika.
„Nėra nieko, kas leistų manyti, kad ji [JAV ekonomika] yra arti recesijos arba yra pažeidžiama tiek, kad ją galėtų ištikti recesija“, –pareiškė jis žurnalistams po paskutinio FRS posėdžio.