Vidaus reikalų ministerijos paskelbti duomenys rodo, kad pagrindinės vartotojų kainos, neįskaitant svyruojančių šviežio maisto sąnaudų, praėjusį mėnesį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 metais, išaugo 3,7 procento.
Labiausiai šoktelėjo apdorotų maisto produktų, taip pat elektros ir ilgalaikio vartojimo prekių, tokių kaip oro kondicionieriai, kainos.
Nors lapkričio mėnesio rodiklis yra gerokai mažesnis už rekordinius infliacijos lygius JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tačiau gerokai viršija Japonijos banko ilgalaikį tikslą, kuris yra 2 procentai.
Net neįskaitant šviežio maisto ir energijos, indeksas pakilo 2,8 procento.
„Nors žema pagal tarptautinius standartus, Japonijos vartotojų kainų infliacija, siekianti 3–4 proc., yra pakankamai didelė, kad būtų jaučiamasi nepatogiai dėl sustingusio darbo užmokesčio augimo“, – savo pastabose parašė „Moody's Analytics“ ekonomistė Sarah Tan.
Pagrindinis vartotojų kainų indeksas (VKI) nuosekliai kilo nuo metų pradžios, todėl Japonijos bankas buvo priverstas pakoreguoti savo ilgalaikę pinigų politiką.
JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir kiti centriniai bankai šiais metais smarkiai padidino palūkanų normas, siekdami kovoti su infliacija.
Visgi Japonija, kuri nuo praėjusio amžiaus 10-ojo svyravo tarp vangios infliacijos ir defliacijos laikotarpių, toliau išlaiko itin žemas palūkanų normas, bandydama paskatinti savo ekonomiką.
Japonijos bankas teigia, kad pastarasis kainų padidėjimas yra laikinas ir kol kas nėra jokios priežasties keisti kursą.