Japonijos bankas paliko galioti tikslinę 2 proc. metinės infliacijos ribą, bet pripažino susiduriantis su sunkumais pasiekiant šį rodiklį ir sumažino kainų augimo prognozes artimiausiems metams.
Taip pat paskelbta apie sprendimą pakoreguoti biržose prekiaujamų fondų pirkimus, be to, centrinis bankas į obligacijų supirkimo programą įneš lankstumo ir, priklausomai nuo sąlygų, galės pakoreguoti per mėnesį nuperkamų obligacijų kiekį.
Bankas obligacijų pirkimo programą nusprendė pakoreguoti pirmą kartą nuo 2016 metų rugsėjo.
Pranešime Japonijos bankas teigė sieksiantis 10 metų valstybės obligacijų pelningumą laikyti netoli 0 proc., bet pridūrė, jog „pelningumas iki tam tikro lygio gali kilti ir aukštyn, ir žemyn“.
Nepaisant jau kelis metus vykdomos itin švelnios pinigų politikos, Japonijos bankas niekaip nesugeba pasiekti tikslinės 2 proc. infliacijos.
Pripažindama sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant tikslinės infliacijos, institucija 2018 metų infliacijos prognozes sumažino iki vos 1,1 proc., 2019 metų – iki 1,5 proc., o 2020 metų – iki 1,6 procento.
Japonijos bankas paliko itin laisvą turto supirkimo ir neigiamų palūkanų normų politiką, nors JAV Federalinio rezervo sistema (FSR) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) jau ėmė eiti link monetarinės politikos normalizavimo.
Centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda tvirtina, kad dabartinė monetarinė politika yra išlaikoma, bet pridūrė, jog bankas tirs neigiamą jos įtaką rinkai.
Rinkos analitikai sako, kad Japonijos banko pinigų politika jau pradėjo kraipyti valstybės obligacijų rinką ir dalinai akcijų biržą.
