Su koronaviruso pasekmėmis kovojančios šalies ekonomika – trečia pagal dydį pasaulyje – pirmąjį ketvirtį smuko 0,9 procento.
O ketvirčiu anksčiau šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl vartojimo mokesčio padidinimo ir taifūnų padarinių sumažėjo 1,9 procento.
Recesija apibrėžiama kaip du iš eilės neigiamo BVP augimo ketvirčiai ir kai kurie analitikai prognozavo, jog, aiškėjant koronaviruso pandemijos poveikiui, Japonijos ūkio nuosmukis bus kur kas didesnis.
„Manome, jog sunkiausias laikotarpis dar neprasidėjo. Nepaprastoji padėtis Japonijoje ir pandemijos mastas Vakarų šalyse ir toliau trikdo Japonijos ūkio plėtrą“, – pažymėjo turto valdymo bendrovės „SuMi TRUST“ vyresnysis ekonomistas Naoya Oshikubo (Naoja Ošikubas).
Vis dėlto pirmojo ketvirčio rezultatas buvo šiek tiek geresnis negu prognozavo ekonomistai, o jie spėjo, kad BVP sausio–kovo mėnesiais smuks vidutiniškai 1,1 procento.
Japonija nuo koronaviruso nukentėjo mažiau negu dauguma išsivysčiusių valstybių: visoje šalyje buvo užfiksuota tik kiek daugiau nei 16 tūkst. užsikrėtimo atvejų, o mirė maždaug 750 žmonių.
Tačiau valdžia nerimavo dėl galimo sergamumo šuolio, ypač tankiai apgyvendintoje sostinėje, ir ragino žmones likti namuose, o įmones – sustabdyti darbą.
Ministras pirmininkas Shinzo Abe paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri praėjusią savaitę buvo atšaukta didžiojoje šalies dalyje, bet liko galioti Tokijo ir Osakos regionuose, kuriuose sutelkta daug ekonominės veiklos.
„Pagrindine COVID-19 pandemijos auka tapo asmeninis vartojimas, nes dėl šio žmonių likimo namuose gerokai nukentėjo vartotojų išlaidos“, – pareiškė N. Oshikubo.
„Tačiau dėl viruso plitimo atsiradęs neapibrėžtumas taip pat smogė privačioms kapitalo investicijoms, nes bendrovės apkarpė savo išlaidų programas“, – pridūrė ekspertas.
Antrasis ketvirtis – „kur kas prastesnis“
Siekdamas sušvelninti neigiamą krizės poveikį, Sh. Abe pažadėjo kiekvienam piliečiui skirti 100 tūkst. jenų (930 JAV dolerių) piniginę išmoką.
Ši priemonė buvo įtraukta į maždaug 1 trln. JAV dolerių vertės paskatų rinkinį, kuriuo siekiama apsaugoti darbo vietas, paremti medicinos sektorių ir sumažinti krizės poveikį dirbančioms šeimoms.
Šalies turizmo sektorių ištiko net 90 proc. nuosmukis, sustojo pramonės sektoriaus veikimas ir sutriko prekyba. Dėl koronaviruso taip pat buvo atidėtos 2020 metais Tokije turėjusios įvykti olimpinės žaidynės, iš kurių buvo tikėtasi paspirties ekonomikos plėtrai.
Pirmadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, privatus vartojimas Japonijoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,7 procento. Vien namų ūkių vartojimas sumažėjo 0,8 proc., o verslo investicijos sumenko 0,5 procento.
Eksportas per ketvirtį krito 6 proc., o importas sumažėjo 4,9 procento.
Tačiau ekonomistai įspėja, jog visas koronaviruso pandemijos poveikis Japonijos ekonomikai dar nepasireiškė ir šalies laukia katastrofiškas antrasis ketvirtis.
Pasak N.Oshikubo, jo organizacija antrąjį ketvirtį prognozuoja net 10,2 proc. ūkio nuosmukį, kuris bus didžiausias nuo 2008 metų finansų krizės laikų.
Tyrimų instituto „Dai-ichi Life Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Yoshiki Shinke (Jošikis Šinkė) naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog antrasis ketvirtis bus „kur kas prastesnis“. Jis prognozuoja maždaug 6–7 proc. ūkio nuosmukį.
„Kalbant apie tai, kada ekonomika atsities, visa tai priklausys nuo užsikrėtusiųjų skaičiaus ir nuo to, kada išnyks virusas.“
