Leisti bankrutuoti gyventojams ar ne? Šiuo klausimu politikų kabinetuose diskutuojama jau seniai. Šįmet spalį buvo parengta ir Ūkio ministerijai įteikta fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija. Ministerijos sekretorius Gediminas Rainys žadėjo, kad įstatymo projektas per mėnesį atsidurs Vyriausybėje, tačiau rinkimai sujaukė visus planus, rašo „Vilniaus diena“.Tokiomis smulkmenomis užsiimti kol kas nėra laiko. Yra daug kitų svarbesnių ir kur kas reikšmingesnių darbų, – nukirto finansų ministras Algirdas Šemeta.
Naujajai valdžiai dabar rūpi tik biudžetas. Kaip mokesčių sistemos pokyčiai palies verslą ir pačius gyventojus, negalvojama. Įmonės bent jau gali bankrutuoti, tačiau ką daryti skolininkui, jeigu jis netektų darbo, o pardavęs būstą tegalėtų grąžinti vos dalį iš banko paimtos paskolos?
„Tokiomis smulkmenomis užsiimti kol kas nėra laiko. Yra daug kitų svarbesnių ir kur kas reikšmingesnių darbų, – nukirto finansų ministras Algirdas Šemeta. – Dabar mūsų pagrindinis tikslas – biudžetas. Prie šio įstatymo galėsime grįžti vėliau, kai padėtis šalyje stabilizuosis.“
Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Stasys Gagas įsitikinęs, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas padėtų kai kuriems gyventojams išvengti visiško finansinio kracho ir sudarytų sąlygas atsistoti ant kojų.
„Toks įstatymas anksčiau ar vėliau turės atsirasti Lietuvoje kaip civilizuotoje valstybėje. Kuo gi kalta skolininko žmona ar vaikai, kuriems tenka sunki finansinė našta dėl neapdairių vieno asmens sprendimų?“ – kalbėjo „Vilniaus dienos“ pašnekovas.
Jeigu toks įstatymas atsiras, didės skolinimo rizika, ją teks prisiimti sąžiningiems vartotojams, – perspėjo Stasys Kropas.Jis pripažino, kad iki šiol labiausiai šiam įstatymui priešinosi bankininkai. „Bankus reikia suprasti – jie bijo nuostolių. Tačiau valstybė turi žiūrėti, kaip geriau piliečiams. Nemanau, kad Lietuvai bus geriau, jeigu skolų negalintys atiduoti asmenys bus išmesti iš butų ir atsidurs gatvėje. Galbūt ir bankai susimąstys, kad geriau leisti žmogui kvėpuoti, dirbti, ir jis atiduos tuos pinigus. Kita vertus, jeigu žmogus neturės jokio turto, tai ir nepriėmus šio įstatymo, bankas vis tiek nieko neatgaus“, – svarstė S.Gagas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas fizinių asmenų bankroto idėjos nemenkina, tačiau ragina diskutuoti ir tobulinti būsimą įstatymą.
„Nesame kategoriškai prieš, bet manau, nėra kur skubėti. Klaidinga manyti, kad priėmus tokį įstatymą palengvės įsipareigojimai skolininkams. Yra kita medalio pusė. Jeigu toks įstatymas atsiras, didės skolinimo rizika, ją teks prisiimti sąžiningiems vartotojams. Pirmiausia gali didėti paskolų palūkanos, – įspėjo S.Kropas. – Žinant lietuvaičių mėginimus skolas palikti žmonoms, giminėms ir sukčiauti – bankų atsargumas padidės. Taigi ir kreditų prieinamumas šiek tiek sumažės.“
