Portalui 15min Rimas piktinosi esama išmokų tvarka – maža to, kad dvejus vaikus auginantys tėvai priversti spręsti rebusus, jie dar ir negauna visų išmokų, kurias gautų, jei dirbtų.
Jis aiškina, kad už pirmą vaiką gauna vaiko priežiūros išmokas antrus metus – tai sudaro 40 proc. atlyginimo. Taip pat Rimas dirba, todėl uždirba visą atlyginimą. Dabar, kai šeimai gimė antras vaikas, vyras ketino išeiti tėvystės atostogų – tačiau tokiu atveju tektų susitaikyti tik su viena išmoka, kuri lygi 100 proc. atlyginimo.
Galvoti, kad „Sodra“ turėtų mokėti virš 100 proc. – tikrai nėra pagrįsta. Tai draudimas ir jis garantuoja, kad bus kompensuotos prarastos pajamos, – R.Lazutka
„Pavyzdžiui, uždirbant 500 eurų darbo užmokestį, gaunamos 180 eurų vaiko priežiūros išmokos, tad mėnesio pajamos siekia 680 eurų. Gimus antram vaikui ir išėjus tėvystės atostogų, gausiu 100 proc. darbo užmokesčio dydžio išmoką, ir 0 procentų vaiko priežiūros pinigų, tai 500 eurų mėnesio pajamos“, – piktinosi Rimas.
Jam buvo naujiena tai, kad socialinių išmokų suma negali viršyti 100 procentų, kai dirbant pajamos gali siekti 140 proc.
„Įdomu, ką apie tai galvoja ponas ministras. Kodėl gimus vaikui valstybė ne padeda jį išlaikyti, o kaip tik mažina pagalbą? Ar gimus antram vaikui neiti tėvystės atostogų, nes tada prarandi pajamas? Gaučiau algos dydžio išmoką, tuos 500 eurų, bet valstybė 180 eurų pasilieka sau už tą vaiką“, – stebėjosi Rimas.
Dar daugiau – vyrą stebina situacija, kad šeimos priverstos spręsti dilemą – gimus antram vaikui, vienas tėtis negalėtų gauti dvigubų išmokų, bet jei nedirbs abu – jie galės naudotis didesnėmis išmokomis. Taip skatinama, kad nedirbtų abu tėvai.
„Tarkim, žmona dvejus metus išėjo vaiko priežiūros atostogų ir gauna išmokas. Gimus antram vaikui, aš turiu persirašyti vieno vaiko pinigus, kad ji galėtų gauti kito vaiko pinigus. Bet abiejų vaikų pinigų taip pat negali mokėti vienam tėvui – suma neviršys 100 procentų atlyginimo. Tai aš buvau priverstas pasiimti antro vaikučio pinigus ant savęs, ir dabar išeidamas tėvystės atostogų negausiu aš jų. Kad ir keturis vaikus augintum, dėl to daugiau pinigų negautum“, – nesupranta keistos tvarkos Rimas.
Tačiau priešingos nuomonės laikosi Vyriausybė ir ekonomistai, tik pastarieji siūlo esamą modelį koreguoti.
Ministerija: tai draudimas tėvams, o ne pinigai už vaikus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kad socialinio draudimo sistema sukurta taip, kad vaikus prižiūrinčiam žmogui būtų kompensuotas jo turėtas ir dėl vaiko priežiūros prarastas darbo užmokestis – tol, kol žmogus nedirba. Tai padeda suderinti darbą ir vaiko priežiūrą.
Įstatyme nustatyta, kad, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, ir tėčiui ar mamai yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos, išmokos didinamos iki tol, kol neviršija 100 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio
„Tokia įstatymo nuostata užtikrina, kad apdraustajam asmeniui būtų atlygintas tas darbo užmokesčio netekimas, kurį jis praranda dėl to, kad prižiūri vaiką. Motinystės socialinio draudimo išmokų tikslas – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. Kompensuoti – tai nereiškia mokėti daugiau negu asmuo gavo iki atsitinkant draudiminiam įvykiui“, – teigiama SADM atsiųstame komentare.
Ministerija pažymėjo, kad esminių pakeitimų šiuo klausimu nenumatoma.
Už skirtingus vaikus kiekvienas iš tėvų turi teisę pasinaudoti socialinio draudimo garantijomis. Jei gimė dvynukai arba pametinukai, mama ir tėtis dėl skirtingų vaikų gaus vaiko priežiūros išmokas, kurios bus apskaičiuotos iš jų turėto darbo užmokesčio, ir kompensuos abiem tėvams jų prarastas pajamas.
„Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto didesnių nei 100 proc. išmokų ligos ir motinystės atvejais tikėtis nereikėtų. Socialinio draudimo išmokomis yra kompensuojamos asmens dėl draudiminio įvykio prarastos pajamos. Tai yra draudimas, bet ne papildomos paramos teikimas. Vienam asmeniui yra kompensuojamas tik jo prarastas darbo užmokestis“, – aiškina ministerija.
Šiuo metu minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negali būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos, arba 228 eurai. O maksimali tėvystės ir vaiko priežiūra išmoka, be 100 proc. ribojimo, – 2 vidutiniai darbo užmokesčiai, šiuo metu tai apie 1400 eurų į rankas. Maksimali motinystės išmoka – neribojama.
Nuo šių metų mokami ir vaiko pinigai, po 30 eurų kiekvienam vaikui. Jie į 100 proc. ribos skaičiavimą nėra įtraukiami ir socialinio draudimo išmokų nemažina. Liepos mėnesį vaiko išmokas gavo 480,3 tūkst. vaikų, arba apie 94,7 proc. visų vaikų, informavo SADM.
R.Lazutka: reikia remti ne tėvus, o vaikus
VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka kritikuoja dabartinį rėmimo modelį – „Sodros“ instrumentai iškreipti ir atlieka ne tas funkcijas, kurias turėtų. Anot jo, tėvų gaunamos išmokos turėtų būti susietos su jų darbu, o aktyviau šeimas reikėtų remti kitais instrumentais.
Anot jo, išmokos tėvams yra labai dosnios ir ilgos, o parama šeimoms ir vaikams – per maža. Bet turėtų būti atvirkščiai.
„Socialinio draudimo teorijos logika – išmokos pakeičia darbo užmokestį. Jos mokamos ne todėl, kad šeimoms sunku gyventi, gimus vaikui padidėja išlaidos, bet todėl, kad žmogus, gimus vaikui, negali dirbti ir praranda darbo užmokestį. Todėl teisinga logika, kad išmokos neturėtų viršyti 100 proc. atlyginimo“, – sako R.Lazutka.
Anot jo, parama šeimai turėtų būti suteikiama kitais būdais, bet ne per „Sodrą“.
„Šeimai parama reikalinga, ir vaikai tikrai yra papildomos išlaidos. Kai vaikas didelis, tos išlaidos gali būti netgi dar didesnės, nes didelį vaiką išlaikyti dar sunkiau, o mažam vaikui išlaidos mažesnės. Todėl reikėtų pertvarkyti sistemą ir šeimas remti neatsižvelgiant į draudimą. Dabar maždaug kas trečias vaikas gimsta šeimose, kurių tėvai neįgyja teisės gauti išmokų iš „Sodros“, nes neturi pakankamo stažo, – sako R.Lazutka.
Jis padėkoja skaitytojui Rimui, kad keliamas šis klausimas, tačiau sprendimą siūlo priešingą – ne primokėti papildomai, o mažinti tai, kas priklauso dabar. Pavyzdžiui, nemokėti 40 proc. paramos, kai tėvai dirba ir uždirba visą darbo užmokestį, o vaikus remti kitais būdais.
„Galvoti, kad „Sodra“ turėtų mokėti virš 100 proc. – tikrai nėra pagrįsta. Tai draudimas ir jis garantuoja, kad bus kompensuotos prarastos pajamos. Dabar padarytas toks kompromisas, kuris nėra visai teisingas. Anksčiau tėvams mokėjo labai daug, bet atėjo krizė, išmokos buvo sumažintos, kadangi nebuvo, iš ko jų mokėti. Bet padarė išlygą, kad žmonės dirbtų. Tik jei žmogus dirba, vadinasi, jis neprarado atlyginimų, ir jam tos išmokos nereikėtų mokėti“, – aiškina R.Lazutka.
Pasak jo, antraisiais metais dirbantiesiems išmokos galėtų būti mokamos tik tuo atveju, jei į darbovietę sugrįžtama ne visu etatu. Pavyzdžiui, dirbant puse etato, kitą pusę galėtų kompensuoti socialinis draudimas.
„Dabar, jei žmogus dirba visu etatu ir dar gauna išmoką iš „Sodros“ – tai dėl ko jis ją gauna? Tokius iškrypimus reikėtų taisyti. Bet istorija dėliojasi taip, kad politikai orientuojasi į įvairių tėvų nepasitenkinimus ir vertina abstrakčiai – šeimos vargsta, gimstamumas mažas, išmokų riboti nevalia. Bet tai neteisingas požiūris. „Sodros“ instrumentai yra skirti vieniems tikslams, o kiti instrumentai yra parama šeimoms iš valstybės ar savivaldybės biudžetų. Tiesiog reikėtų juos kitaip derinti“, – sako R.Lazutka.
