25-erių Viktoras nenoriai pasakoja daug nemalonių prisiminimų sukėlusią pusmečio senumo istoriją, kurios padarinius jaučia iki šiol. Jaunuolis iš smulkiųjų kreditų bendrovės pasiskolino beveik 400 eurų. Kam prireikė pinigų, vaikinas konkrečiai neatsako. Tik sumurma, kad pinigų reikėjo draugui, kuris „pakliuvo į bėdą“.
Į „bėdą pakliuvęs“ draugas iš pradžių maitinęs pažadais grąžinti pasiskolintus pinigus, deja, apie skolą pamiršo. Viktoras kelis mėnesius sąžiningai mokėjo įmokas, tačiau padengti skolą darėsi vis sunkiau ir sunkiau.
„Dirbu kepykloje. Mano mėnesio pajamos yra kiek daugiau nei keturi šimtai eurų. Šešias dienas per savaitę keliuosi ketvirtą valandą ryto ir važiuoju į darbą. Kepykla Vilniuje, o pats gyvenu kitame rajone. Nuosavo automobilio neturiu, tad tenka arba mestis pinigų benzinui, arba važiuoti autobusu“, - pasakoja su artimaisiais dviejų kambarių bute gyvenantis jaunuolis.pasiskolintus pinigus, deja, apie skolą pamiršo. Viktoras kelis mėnesius sąžiningai mokėjo įmokas, tačiau padengti skolą darėsi vis sunkiau ir sunkiau.
Viktoras dar prisideda prie buto išlaikymo ir perka sau maistą bei drabužius. Jaunas vyras neslepia, kad mėgsta „paūžti su draugais“, tad santaupų nelieka. „Kam gyventi, jei turi skaičiuoti centus ir dėti juos į kojinę?“, - tokiu požiūriu vadovaujasi jis.
Motina galvojo, kad neteks buto
Tačiau būtent išlaidus gyvenimo būdas jam atnešė nemažų nemalonumų. „Mėnesio pabaigoje pritrūkau pinigų, tai pagalvojau, „ai, atiduosiu kitą mėnesį“. Perspėjimą gavau labai greitai, bet galvojau ignoruosiu – kiek iki to kito mėnesio liko. Bet jau mėnesio viduryje pamačiau, kad pinigų nesugebėsiu grąžinti. Į pašto dėžutę pradėjo plaukti grasinimai“, - pasakoja jaunuolis, kuris jokio oficialaus turto neturi.
Nežinia kiek būtų taip besitęsusi situacija, tačiau vienas laiškas pakliuvo į jo motinos rankas. „Mama pasikvietė į virtuvę ir pradėjo ant manęs rėkti ir pareiškusi, kad iš jos dabar atims butą, apsiverkė. Raminau ją, kad sumokėsiu, ką paėmęs, tačiau ji nelabai klausė. Pažadėjau, kad paskambinsiu nurodytu telefonu ir susitarsiu dėl skolų grąžinimo“, - nemalonia situacija dalinosi vaikinas.
Surinkti telefono numerį Viktorui tuo metu nekilo ranka: degino ne tik pinigų trūkumas, tačiau ir gėda. Jaunuolis nusprendė išspręsti problemą artimiausiu metu, tačiau vėl pritrūko lėšų ir gavo laišką, kad skola atiduoda antstoliui išieškojimui.
„Vėl turėjau dramą namuose. Šį kartą motina pati paskambino į bendrovę ir susitarė dėl susitikimo. Jau buvo prikapsėję porą šimtų viršaus. Mama sumokėjo pusę sumos, dėl kitos dalies paskambino darbdaviui ir paprašė, kad pervestų dalį mano algos tiesiai į bendrovės sąskaitą. Darbe, aišku, žiūrėjo „skersai“, tačiau nieko nepadarysi – skolą reikia grąžinti“, - sakė Viktoras.
Dabar jis teigia, kad mėnesį atseikėjantis apie 70 eurų – ir tokie įsipareigojimai jį labai smaugia, bet jis kuo greičiau nori pamiršti šią istoriją, tad kuriam laikui susiverš diržus.
Ne visiems taip laimingai baigiasi
Komentuoja bendrovės „Sutelktinis finansavimas“, valdančios tarpusavio skolinimosi platformą Manu, kuri refinansuoja smulkiuosius kreditus, direktorius Justinas Murauskas
Šiam jaunam vyrui viskas baigėsi ganėtinai laimingai – žinau ne vieną atvejį, kai žmogus, patekęs į smulkiųjų kreditų skolų liūną, grimzta vis giliau ir giliau. Galima įvardinti kokias klaidas jis padarė, kad kiti pasimokytų ir taip išvengtų tokių problemų.
Pagrindinė bėda, kad jaunuolis skolinosi ne sau, o draugui. Iš to gimsta dvi problemos. Pirma, nelieka motyvacijos paskolai grąžinti – kai moki ne už save, tai skola tampa dvigubai kartesnė. Patarimas – skolinkitės tik savo reikmėms ir, pageidautina, ilgalaikėms, kurios gerina jūsų buitį. Ar tai būtų buitinės technikos pirkimas, ar langų keitimas. Jei pasiskolini mėnesiui, pinigus išleidi, tai tokiu atveju geriau iš viso nesiskolinti. Šiuo konkrečiu atveju, žmogus išleido pinigus net ne savo reikmėms, o tai yra labai blogai.
Antra problema, prisiimama draugo mokumo rizika – atiduos skolą ar ne, pajėgs mokėti ar ne. Bankai tai sprendžia laidavimo sutartimi, tad viena iš išeičių būtų surašyti skolos raštelį prieš pasiskolinant. Tačiau visada patariu – jei norima skolinti be profesionalų pagalbos, tai geriau neskolinti.
Prieš skolinantis svarbu įvertinti savo galimybes. Kritinėse situacijose žmonės priima blogus sprendimus, todėl po to turi liūdnų padarinių. Tarkime Lietuvos bankas yra nustatęs tokią taisyklę, kad paskolos įmokai negali būti skiriama daugiau nei 40 proc. jūsų pajamų. Jei uždirbi 100 eurų, tai įmoka 40 eurų, o pragyventi tenka už 60 eurų. Kas gali šiandien pragyventi už 60 eurų? Tai taisyklė, kurios skolintojai dažnai nesužiūri. Mūsų platforma tai daro. Mes vertiname, kad žmogui pragyvenimui liktų bent minimalus atlyginimas – kas viršija šią sumą, gali būti skirta paskolos įmokoms.
Jaunuolis taip pat ignoravo pranešimus apie skolą ir vėlavimą. Nedarykite taip. Jei žmogus mato, kad nesusitvarko, tai reikėtų pranešti – įmanoma su skolinančia įmone susitarti dėl įmokų grafiko, skaidant kreditą. Tokiu atveju palūkanų sumoki daugiau, bet bent jau padengiama dalis skolos. Jei ignoruoji, tai problemą pasilieki spręsti ateityje.
Žmonės nemato dar vienos problemos nesprendimo pusės. Jei esi pradelsęs įmoką, tai matosi kreditų biure – vėliau gali būti sudėtinga gauti paskolą, tenka skolintis su didesnėmis palūkanomis, nes skolintojai vengia tokių skolininkų.
Kokios galimos išeitys?
Jaunuoliui šiuo atveju padėjo motina. Tai ne pats blogiausias sprendimas. Kai skolų našta didėja ir viršija finansines galimybes, žmogui gali padėti tik artimieji, kurie turi tamprų ryšį. Tą veiksmą, kurį padarė motina, jis pats galėjo padaryti anksčiau, tada nebūtų prisikaupę papildomų palūkanų ir delspinigių.
Todėl ieškoti refinansavimo galimybių reikėtų nedelsiant, o ne atidėliojant. Mes galėtume refinansuoti visą paskolą, tačiau skolos padengti negalime tuomet, kai žmogus jau turi problemų, kaip buvo šiuo atveju. Tai rodo, kad jis nesusitvarko su savo finansiniais įsipareigojimais. Mes galim sumažinti įmoką – mūsų įmokos bene perpus mažesnės, lyginant su smulkiaisiais kreditais. Bet negalim padėti, kai yra pradelstų skolų. Jei mato, kad sunku, reikia iš paskutiniųjų mokėti ir ieškoti sprendimų.
Blogiausias sprendimas, kurį mes dažnai matome, yra senų skolų padengimas, kreipiantis į naują smulkiųjų kreditų bendrovę. Tai pati blogiausia išeitis. Taip žmogus savo skolą tik didina – palūkanos ten beprotiškos. Tokia situacija baigiasi tuo, kad žmogus nesugeba išmokėti skolos, o skolintojas jį „tampo“ kelis metus. Žmonės puola į gyvenimo duobę: įsidarbina nelegaliai, kad antstoliai neišieškotų skolos. Kai dirbi nelegalų darbą, negauni sveikatos draudimo, su sveikata gali būti problemų – tampi labai pažeidžiamas, todėl dar kartą kartoju – problemas reikia spręsti nedelsiant.
4 dažniausiai pasitaikančios smulkiųjų kreditų bendrovių gudrybės
„Per pirmąjį veiklos mėnesį į Manu kreipėsi daugiau nei 700 klientų, dauguma pageidauja refinansuoti savo paskolas. Daug bendraujame su klientais, girdime jų istorijas, matome, kad greitieji kreditai įklampino labai įvairius žmonės – yra ir daugiau uždirbančių, ir politikų, ir tokių, kurių vienintelės pastovios pajamos – invalidumo pašalpos. Nemažai atvejų, kai žmogus turi 5, 10 ar net daugiau tokių paskolų – paprastai klientai imdami naujas paskolas bandė dengti senesnes. Surinkome informacijos ir apie keletą greitųjų kreditų bendrovių gudrybių – norime pasidalinti, gal kažkam tai padės“, - pasakoja MANU vadovas Justinas Murauskas.
-
Imk ir kuo greičiau. Smulkiosios paskolos išduodamos itin greitai, nors objektyviai, jei būtų atidžiai tikrinami pajamų šaltiniais ir jų tvarumas, to padaryti būtų neįmanoma. Tačiau šiuo atveju, matyt, svarbiausia, kad klientas nepersigalvotų, o kartu ir pernelyg nesidomėtų paskolos sąlygomis.
-
Mes tau padėsim... įklimpti giliau. Smulkiųjų paskolų bendrovės labai sumaniai žaidžia su paskolų atidėjimo mokesčiais. Vienos įmonės iš pradžių tai daro nemokamai, kitos pasiūlo kelioms dienoms atidėti mokėjimą už pusės mėnesio įmokos dydį. Bet ir vienu, ir kitu atveju galiausiai viskas baigiasi dar blogiau – paskolos terminas neilgėja, tad kartą įmoką atidėjęs žmogus kitą mėnesį turi sumokėti jau dvigubai.
-
Paskola kainuos tiek, kiek reikės. Ribodamas „greitųjų kreditų“ bendrovių apetitą, Lietuvos bankas yra nustatęs maksimalias už paskolas mokamų palūkanų norams. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, arba garsioji „abrakadabra“ BVKKMN šiuo metu gali būti ne didesnė nei 100 proc., tačiau kai kurios bendrovės ir toliau ją nurodo gerokai didesnę.
-
Tik negražink anksčiau laiko. Dar viena „greitųjų kreditų“ įmonių gudrybė – tai bandymas psichologiškai apsunkinti paskolų grąžinimą anksčiau laiko. Vienas tokių triukų – internetinėse skaičiuoklėse anksčiau laiko grąžinamą sumą nurodyti su viso paskolos laikotarpio palūkanomis. Taip klientui sudaromas įspūdis, kad nėra jokios naudos, jei paskolą grąžini anksčiau laiko.
