Sutelktinės paskolos – populiarėjanti naujovė
UAB „Invega“ („Investicijų ir verslo garantijos“) iniciatyva pernai Lietuvoje pristatyta sutelktinių paskolų idėja „Avietė“ – jaunų verslininkų tarpe sparčiai populiarėjanti priemonė. Lėšos skolinamos naudojantis sutelktinio finansavimo platforma UAB „Finansų bitė verslui“.
Įmonei vadovaujantis Audrius Griškevičius pabrėžė, kad platforma tėra tarpininkas tarp paskolos gavėjo ir davėjo bei pridūrė: „Sutelktinio finansavimo paskolos – tai tokios pat paskolos, kokias žmonės teikia vieni kitiems jau tūkstančius metų. Vis dėlto, tai leidžia skolinti susitelkus su kitais, kitaip tariant – paskola išduodama į pagalbą pasitelkiant ne tradicinį banką, o kitą žmogų ar įmonę.“
Anot jo, vieną paskolą vidutiniškai suteikia 268 žmonės, o vidutinė suma siekia apie 10 000 eurų. „Naudojame efektyvius technologinius sprendimus, – kalbėjo pašnekovas, – todėl ir paskolos išdavimas, ir jos grąžinimas yra labai paprasti procesai, net kai tame dalyvauja šimtai žmonių.“
Sutelktinis finansavimas, visų pirma, reikalingas tam, kad smulkusis verslas turėtų alternatyvų skolinimosi šaltinį.
„Sutelktinis finansavimas, visų pirma, reikalingas tam, kad smulkusis verslas turėtų alternatyvų skolinimosi šaltinį. Taip pat tai suteikia galimybę investuoti santaupas į paprastą ir suprantamą finansinį instrumentą – paskolą. Beje, neretai investuotojai renkasi įmones, kurių paslaugomis žavisi arba naudojasi. Pavyzdžiui, tai gali būti kavinė, sporto klubas ar sveikatos priežiūros įstaiga į kurią veda savo vaikus. Įmonės, į kurias investuoja keli šimtai žmonių, gauna ne tik paskolą, bet ir būsimų klientų, kurie tiesiogiai suinteresuoti verslo sėkme“, – kalbėjo A.Griškevičius.
Paklaustas, kokios įmonės gali paslauga pasinaudoti, A.Griškevičius atskleidė, kad „Avietės“ programai iš viso skirta 4,6 mln. eurų, tad gauti paskolą gali bet kuri, platformos kriterijus atitinkanti įmonė.
„Finansuojama iki 40 proc. prašomos paskolos sumos, tačiau ne daugiau kaip 10 000 eurų. Paskolos trukmė negali būti ilgesnė negu 36 mėnesiai“, – detalėmis dalijosi jis.
„Finansų bitė verslui“ vadovo nuomone, viena iš priežasčių, kodėl bankai nesuteikia paskolų jaunoms įmonėms – per maža suma. „Dažniausiai, – paaiškino jis, – prašoma nuo 5 iki 15 tūkst. eurų paskolos, o tradicinių bankų tokios, palyginti, nedidelės sumos nedomina.“
A.Griškevičius atskleidė, kad norinčių pasinaudoti „Avietės“ paslaugomis netrūksta: „Nors šiuo metu turime apie 13 tūkst. registruotų investuotojų, tačiau paskolų prašymų sulaukiame gerokai daugiau negu galime rasti investuotojų.“
Nors šiuo metu turime apie 13 tūkst. registruotų investuotojų, tačiau paskolų prašymų sulaukiame gerokai daugiau negu galime rasti investuotojų.
„Beje, ES institucijos, pavyzdžiui, Europos investicinis bankas, taip pat aktyviai prisideda prie alternatyvaus skolinimosi būdo kūrimo bei su kitais rinkos dalyviais investuoja į platformų atrinktas paskolas. Sutelktinis finansavimas taip pat yra vienas iš pagrindinių Europos Komisijos „fintech“ veiksmų plano elementų. Komisija siekia sukurti vieningą reguliacinę aplinką visoms platformoms, o tai paspartintų tarptautinę plėtrą bei atvertų galimybes kitų šalių ES piliečiams aktyviai reklamuoti sutelktinio finansavimo platformų veiklą“, – apie sparčiai visame pasaulyje populiarėjančią paslaugą kalbėjo A.Griškevičius.
„Finansų bitė verslui“ vadovas pabrėžė, kad prisijungti prie „Avietės“ programos gali bet kuri finansavimo platforma ir pridūrė: „Tikimės, kad mūsų pavyzdys įkvėps ir kitus aktyviau dalyvauti kuriant smulkiam verslui reikalingus finansavimo sprendimus.“
Akceleravimo fondai – pagalba ambicingoms įmonėms
Akceleravimo fondai – dar viena galimybė naujai įsikūrusiam verslui. Kaip paaiškino „Invegos“ priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Justina Prakapavičiūtė, priemonės tikslas – padėti augti jaunoms, tačiau ambicingoms įmonėms teikiant ne vien finansinę, bet ir konsultacinę pagalbą.
„Akceleravimo fondai skirti investuoti į labai mažas ir mažas įmones bei teikti joms mentorystės, mokymų ir konsultavimo paslaugas. Ši priemonė įgyvendinama per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos ir „Invegos“ įsteigtą Verslo finansavimo fondą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, šiuo metu veikia du akceleravimo ir du ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondai. Paprašyta papasakoti plačiau, J.Prakapavičiūtė paaiškino: „Startup Wise Guys“ komanda valdo priešankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondą „Wise Guys Pre-seed Fund I“, kuris su besikuriančiomis įmonėmis dalijasi verslo plėtojimo žiniomis, o vėliau į jas investuoja. Antrasis, ankstyvosios stadijos „Wise Guys Pre-seed Fund I“ fondas, rūpinasi koinvesticijomis į jaunas įmones ankstyvojoje jų stadijoje.“
„Kitą priešankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondą valdo „70 Ventures“ komanda. Juo besinaudojantys jauni verslininkai, visų pirma, turi progą pasikonsultuoti su profesionalais, kurie vėliau rūpinasi investicijomis. Vėlesniuose vystymosi etapuose įmonės gali pasinaudoti ankstyvosios stadijos fondo „70 Ventures Seed“ finansine parama“, – pasakojo J.Prakapavičiūtė.
Pasak jos, iš Europos regioninės plėtros fondo priemonės įgyvendinimui skiriama daugiau kaip 13 mln. eurų. Ankstyvosios stadijos fondo „Wise Guys Seed Fund I“ dydis siekia 2,9 mln. eurų, iš kurių apie 2 mln. eurų sudaro viešojo sektoriaus lėšos, o likusi dalis – „Startup Wise Guys“ komandos ir privačių investuotojų lėšos.
Anot J.Prakapavičiūtės, akceleravimo fondai investuoja į rizikingas įmones, tad pritraukti privačius investuotojus – nelengvas iššūkis. Dėl šios priežasties pagrindiniu, valstybės remiamu investuotoju, tapo „Invega“.
„Šia priemone siekiame padidinti Lietuvos konkurencingumo lygį gerinant bendrą verslo produktyvumą, bei įmonių kūrimąsi ir plėtrą. Pagrindinis šių naujai įsteigtų fondų tikslas – skatinti Lietuvos rizikos kapitalo rinką, palengvinti galimybes labai mažoms ir mažoms įmonėms Lietuvoje gauti ilgalaikį finansavimą, padėti pradedantiesiems verslininkams vystyti idėjas, spręsti finansavimo, verslo administravimo, juridinius, žmogiškųjų išteklių ir kitus klausimus“, – kalbėjo ji.
Siūlo susikurti akinius
Sėkminga bendradarbiavimo su UAB „Invega“ patirtimi su skaitytojais sutiko pasidalyti Justas Šidlauskas, 3D spausdinimo technologija gaminamų akinių startuolio „Dear deer“ įkūrėjas. Visų pirma, paprašytas trumpai pristatyti įmonės veiklą, pašnekovas kalbėjo: „Šiuo metu veiklą vykdome šešiose šalyse, mūsų gaminamus akinius galima įsigyti internetu, o netrukus – optikos salonuose. Mūsų kolekcija yra sprendimas tiems, kurie neranda akinių atspindinčių jų asmenybes arba, paprasčiausiai, jiems tinkančių. Naujausios gamybos technologijos leidžia kiekvienam pirkėjui tapti dizaineriu: susikurti akinius pagal savo stilių, veido dydį ar formą, išsirinkti spalvą ar suasmeninti pasirinkus specialius užrašus.“
Paklaustas, kaip gimė verslo idėja, pašnekovas atskleidė, kad ilgą laiką, net 12 metų dirbo šioje srityje. „Teko matyti tūkstančius klientų, kurie iš optikos išeidavo nieko nenusipirkę, – prisiminė jis ir pridūrė: priežastys įvairios, tačiau rezultatas – prarasti klientai. Remiantis naujausiais tyrimais, net 30-40 proc. pirkėjų praleidžia iki 7 valandų ieškodami sau tinkamų akinių, o patį procesą įvardija lygiai taip pat „malonų“, kaip ir apsilankymą pas dantų gydytoją. Suprasdami, kad esamais būdais šios problemos negalime išspręsti, sukūrėme akinių pirkimo ir gamybos sistemą, kuri leidžia 3D spausdintuvu sukurti unikalius akinių rėmelius.“
J.Šidlauskas atskleidė, kad optikų industrijai pritaikyti šią technologiją užtruko 5 metus. Anot jo, ilgą verslo pradžią lėmė ir investicijų trūkumas.
„Visus tuos metus akinių gamybos bandymus ir modeliavimo darbus atlikome savo lėšomis. Tikriausiai – tai pagrindinė priežastis, kodėl užtrukome taip ilgai, kol pirkėjams pristatėme pirmuosius akinius. Neseniai pasinaudojome „Invegos“ partneryste su privačiu fondu bei patekome į „Startup Wise Guys“ startuolių akceleravimo programą“, – pasakojo startuolio įkūrėjas.
Tapome tikros regiono startuolių bendruomenės dalimi. Šią nematerialią pagalbą vertiname galbūt net labiau, negu finansinę.
Anot jo, įmonė sulaukė ne tik finansinės paramos, bet ir turėjo galimybę net tris mėnesius mokytis iš pasaulinio lygio ekspertų. „Tapome tikros regiono startuolių bendruomenės dalimi, – pabrėžė pašnekovas, – šią nematerialią pagalbą vertiname galbūt net labiau, negu finansinę.“ Beje, J.Šidlauskas pripažino, kad nuo pat įmonės įkūrimo turėjo tarptautinių ambicijų, juk, jo žodžiais tariant, „Dear deer“ sprendžia universalią problemą – akinių reikia visam pasauliui.
„Didžiausias mūsų tikslas – įrodyti, kad mes Lietuvoje galime sukurti savo startuolį „vienaragį“ (1 mlrd. eurų vertės įmonė). Toks pavyzdys padėtų išsivaduoti nuo žmones kaustančio nepilnavertiškumo komplekso ir ženkliai pagerintų gyvenimo kokybę. Estijoje sukurtas „Skype“ yra puikus pavyzdys, kaip viena įmonė gali visai šaliai suteikti „nugalėtojo“ mentalitetą. „Dear deer“ taps tuo pavyzdžiu Lietuvoje“, – ambicingais planais dalijosi J.Šidlauskas.
