„Valstybė, prisidėdama prie rizikos kapitalo ekosistemos vystymo ir norėdama, kad investicijos vyktų į įvairios stadijos įmones, nusprendė skirti dalį viešųjų lėšų. Šiuo atveju įvairių fondų steigimui skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos“, – pasakojo V.Šveikauskienė.
Kiek anksčiau 15min kalbinta Lietuvos verslo angelų asociacijos vadovė Daiva Jankauskaitė paaiškino, kad verslo angelas – tai aukštas pajamas uždirbantis privatus asmuo, investuojantis į jaunas inovatyvias įmones. Pasaulyje ši idėja taikoma jau seniai, bet Lietuvoje tai dar naujas reiškinys.
Paklaustas, kuo verslo angelų fondas skiriasi nuo kitų rizikos kapitalo fondų, A.Strumskis atkreipė dėmesį, kad pastarieji dažniausiai investuoja į brandžias įmones, o angelų paramą gali gauti verslai, esantys ankstyvojoje vystymosi stadijoje.
„Verslo angelo išskirtinė pusė ir yra ta, kad jis tarsi sintetinis variantas tarp finansinės institucijos ir privataus verslininko“, – svarstė studijos svečias.
Kalbėdamas apie investicijų apimtį jis paaiškino, kad fondas, žinoma, limitą turi, tačiau verslo angelai – privatūs investuotojai – gali skirti labai dideles sumas. „Fondo maksimali investicinė suma į vieną įmonę gali siekti 600 tūkst. eurų“, – pridūrė jis.
Svarbiausia, anot A.Strumskio, kad gautos lėšos būtų panaudojamos tinkamai.
„Nesame linkę investuoti į verslus, kuriuose daug neapmokestintų pajamų ar matoma nelegalios ar pusiau legalios veiklos simptomatika. Stengiamės investuoti į verslus, kurie ekologiškai draugiški, socialiai atsakingai ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Visas pokalbis: