Michiyo Nishigaki didžiavosi vieninteliu sūnumi Naoya'u, kuris tiesiai po koledžo įsidarbino didelėje Japonijos telekomunikacijų įmonėje – vaikinas mylėjo kompiuterius, todėl nauja darbovietė atrodė kaip puiki galimybė konkurencingoje Japonijos darbo rinkoje.
Tačiau po dvejų metų reikalai suprastėjo.
„Jis man kartodavo, kad jis užsiėmęs, bet teigė, kad jam viskas gerai. Tačiau tuomet jis grįžo į namus, į tėčio laidotuves, ir negalėjo išlipti iš lovos. Jis kartojo, leisk man dar kiek pamiegoti, negaliu atsikelti. Atsiprašau, mama, bet leisk man miegoti“, – teigė M.Nishigaki
Vėliau ji iš sūnaus kolegų sužinojo, kad šis dirbo kone visą parą.
„Paprastai jis dirbdavo iki paskutinio traukinio, tačiau jei pavėluodavo, miegodavo ant stalo. Blogiausiu atveju jis dirbdavo per naktį iki kitos dienos 10 val. vakaro, iš viso – 37 valandos be sustojimo“, – sielojosi mama.
Sulaukęs 27-erių, Naoya'us mirė perdozavęs medikamentų. Jo mirtis oficialiai įvardijama kaip „karoshi“ atvejis – šis Japonijos terminas naudojamas apibūdinti mirtims, kilusioms nuo persidirbimo.
Japonijoje paplitusi ilgo darbo kultūra ir tai nėra naujas fenomenas. Pirmą kartą „karoshi“ užfiksuotas 1960-aisiais, tačiau keli atvejai pastaruoju metu šią problemą vėl iškėlė į paviršių.
Per 2015 metų Kalėdas mirė 24-erių mergina Matsuri Takahashi, dirbusi reklamos agentūroje „Dentsu“ – paaiškėjo, kad ji beveik nemiegojo, per mėnesį dirbo daugiau nei 100 valandų viršvalandžių. Po merginos mirties agentūros vadovas atsistatydino.
Jauniems darbuotojams padedančioje organizacijoje „Posse“ dirbantis Makoto'as Iwahashis tikina, kad naujiems darbuotojams dirbti ilgus viršvalandžius yra įprasta.
„Liūdna, nes daug jaunų darbuotojų galvoja, kad jie neturi kito pasirinkimo. Jei nepalieki darbo, turi dirbti 100 valandų. Jei išeini – tiesiog negali gyventi“, – sako M.Iwahashis ir pažymi, kad situacija tik prastėja, kadangi jauni darbuotojai net nebėra garantuoti dėl darbo vietų.
Darbdaviai, susirūpinę savo darbuotojais, kartais netgi yra priversti išjungti biure šviesą, kad darbuotojai eitų namo.
Viršvalandžių kultūra
„Karoshi“ atvejai šalyje kasmet skaičiuojami šimtais – ilgas darbas lemia širdies priepuolius, insultus, savižudybes, rašo BBC. Ketvirtadalis Japonijos įmonių turi darbuotojų, kurie dirba daugiau nei 80 valandų viršvalandžių per mėnesį, dažnai papildomai neapmokant, rodo apklausos. 12 proc. įmonių darbuotojų viršvalandžiai viršija ir 100 valandų.
Japonijos vyriausybė yra priversta įsiterpti, tačiau iššūkių kelia įsigalėjusi darbo kultūra, kurioje niekas nenori išeiti iš darbo anksčiau nei kolegos ar vadovas.
Šiemet Japonijos vyriausybė pristatė „Premium penktadienius“ – šia akcija įmonės paskutinį mėnesio penktadienį skatinamos išleisti darbuotojus anksti, 3 valandą dienos. Taip pat skatinama suteikti darbuotojams daugiau atostogų. Nors Japonijoje suteikiama 20 dienų atostogų per metus, daugiau nei trečdalis darbuotojų atostogų neima apskritai.
Šalyje, kurioje darbo laikas neribojamas, vyriausybė šiemet pasiūlė įvesti 60 valandų viršvalandžių per mėnesį limitą, kurį būtų galima padidinti iki 100 valandų „esant dideliam užimtumui“.
Kritikai teigia, kad šalies vadovai prioritetus teikia verslo ir ekonomikos interesams, aukodami darbuotojų gerovę.
„Japonijos žmonės pasitiki vyriausybe, tačiau ši juos išduoda“, – BBC teigia Koji`s Marioka`s, 30 metų „karoshi“ reiškinį studijavęs akademikas.
