Daugiau darbo vietų
Socialinio modelio ir Darbo kodekso pataisų palaikymo akciją prie Vyriausybės organizavęs Ramūnas Burokas ir jo bendraminčiai neabejoja, kad Lietuvos darbo rinkai nauji vėjai yra tiesiog būtini. „Didžiausias Darbo kodekso pakeitimų ir viso socialinio modelio privalumas, kad ilgalaikėje perspektyvoje jis leistų sukurti daugiau nei 85 tūkst. naujų darbo vietų. Kartu tai reiškia ir platesnes darbo pasirinkimo galimybes bei lengvesnį jaunimo įsiliejimą į darbo rinką“, – susirinkusiųjų lūkesčius dėstė akcijos organizatorius.
Lankstinukus su naujojo socialinio modelio privalumais dalinę ir marškinėliais su užrašu „Už socialinį modelį“ pasipuošę jaunuoliai neabejojo, kad pokyčiai darbo rinkoje atvertų kur kas geresnes galimybes verslui ir leistų tikėtis didesnio darbo užmokesčio. „Palengvinus darbuotojų samdymo ir atleidimo tvarką bei smarkiai sumažinus biurokratinius procesus, atsirastų didesnės galimybes kurti verslus.
Galiausiai, minėti dalykai neabejotinai teigiamai atsilieptų ir darbuotojų atlyginimas. Sumažinus biurokratinę naštą verslininkams atsirastų daugiau galimybių didinti darbuotojų užmokestį. Didesnio atlyginimo leitų tikėtis ir tai, kad darbo rinka taptų gerokai konkurencingesnė nei yra dabar“, – Darbo kodekso pakeitimų privalumus vardino akcijos dalyvis.
Laukia pokyčių
Už naują socialinį modelį pasisakė ir šiemet politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete baigęs jaunuolis Kęstutis Bartuškevičius. Į magistrantūrą įstojęs vaikinas visą vasarą ieškojo darbo, tačiau bergždžiai. Studentas tikino, kad jaunuoliams įsilieti į darbo rinką trukdo sena ir nusistovėjusi jos tvarka, todėl į siūlomą darbo rinkos liberalizavimą vaikinas žiūri itin teigiamai.
Darbuotojas, žinantis, jog darbdavys jį atleisti gali kur kas paprasčiau, bus kur kas labiau motyvuotas dirbti gerai.
„Mano manymu, socialinio modelio privalumas yra tas, kad visiškai pasikeistų darbuotojo ir darbdavio santykiai, jie taptų kur kas lankstesni. Vienu iš tikrai nemažų pliusų įvardinčiau galimybę 5 darbo dienas per metus skirti mokslams. Manau, tuo turėtų būti suinteresuotas ir darbdavys, juk taip jo darbuotojas tobulėja“, – svarstė studentas.
K.Bartuškevičius teigiamai vertino ir siūlomas paprastesnes darbuotojų samdymo ir atleidimo galimybes, tai, pasak jaunuolio, padidintų konkurenciją darbo rinkoje. „Aš manau, kad darbuotojas, žinantis, jog darbdavys jį atleisti gali kur kas paprasčiau, bus kur kas labiau motyvuotas dirbti gerai. O tokius darbuotojus išlaikyti stengsis ir patys darbdaviai, taigi – nauda abiem pusėms. Rotacija darbo rinkoje išties yra labai reikalinga“, – kalbėjo vaikinas.
Kad Lietuvoje būtų gera
Socialinio modelio palaikymo akcija rugsėjo 10-ąją vyko ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje. Ten atkreipti dėmesį į būtinus darbo rinkos pokyčius kvietė ne viena organizacija – Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklo jaunimas, „Išmanių moterų“ bendruomenė, „Globalios Lietuvos“ lyderiai, Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ ir Verslo Taryba.
„Norime, kad būtų išgirsta ne tik valstybininkų, bet ir pažangių, kuriančių Lietuvos žmonių nuomonė. Kai pasidalinome šia mintimi, vis daugiau organizacijų ir aktyvių visuomenės narių sutiko jungtis prie šios iniciatyvos. Mums svarbu, kad šiuolaikinė sistema ir reguliavimas būtų subalansuoti gyventi čia, Lietuvoje, o ne galvoti, kaip galėtume dirbti ir užsidirbti užsienyje“, – kalbėjo viena iš akcijos organizatorių, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklo Vilniuje koordinatorė Andželika Rusteikienė.
„Visų pirma mums svarbu, kad Lietuvoje atsirastų darbo vietų, kad darbas būtų gerai apmokamas ir žmonės galėtų oriai gyventi. Turime siekti, kad atsirastų daugiau gerų darbdavių, užsienio kapitalo įmonių, kurios jau šiandiena rodo labai gerą pavyzdį ir kelia standartus rinkoje.
Popierinės garantijos šiandien mažai kam įdomios, nes plika akimi matome, kad esama sistema neveikia.
Popierinės garantijos šiandien mažai kam įdomios, nes plika akimi matome, kad esama sistema neveikia. Negali būti, kad 9 iš 10-ies darbuotojų iš darbo išeitų savo noru“, – dabartinės darbo rinkos spragas vardino pašnekovė. Jos teigimu, labai svarbu sukurti tokius darbo santykius, kurie atitiktų tai, ko reikia šiandienos pažangiam, mobiliam darbuotojui.
Labai svarbi, pasak A.Rusteikienės, ir Darbo kodekso pakeitimuose numatyta didesnė įmonių socialinė atsakomybė – galimybė suderinti darbą su šeima. „Šiandien mamos neturi jokių šansų derinti darbą ir šeimą. Pavyzdžiui, skirti darbui 4 darbo dienas, o penktadienį praleisti su vaikais, arba išeiti iš darbo 16 val. ir prisėsti pabaigti darbus 21 val. O naujasis modelis tokį lankstumą numato“, – tikino pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad naujajame Darbo kodekse numatoma nuostata, jog vaikus iki trijų metų auginantis darbuotojas, jei nėra jo kaltės, negali būti atleistas darbdavio iniciatyva. Be to, siūloma užtikrinti tikslinių atostogų išėjusiems vyrams ir moterims galimybę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą.
Užtikrinti tikslinių atostogų išėjusiems vyrams ir moterims galimybę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą.
Moteris atkreipė dėmesį į tai, kas socialinis modelis atvertų naujų galimybių ir verslui – šalis taptų konkurencingesnė, patrauklesnė užsienio kapitalui. Liberalesnė darbo rinka pritrauktų daugiau investicijų, o tai keltų šalies ekonomiką, didintų verslumo lygį. Iš to didėjant atlyginimams ir darbo vietų skaičiui naudos gautų ir patys gyventojai.
Svarbiausia – lankstumas
Kalbėdama apie būtiniausius darbo rinkos pokyčius visų pirma A.Rusteikienė įvardijo lankstumą, kuris šiandien aktualus bene kiekvienam darbuotojui. „Pradėkime nuo to, kad šiandien kas ketvirtas jaunas žmogus Lietuvoje neturi darbo. Kodėl? Atėjęs į darbo rinką jis, žinoma, neturi patirties, o darbdaviams priimti tokį žmogų baisu, nes jeigu neatitiks lūkesčių, atleisti bus labai sunku“, – aiškino pašnekovė.
„Jeigu bus realesnės garantijos, lankstesnis reglamentavimas – darbdaviai, tikėtina, lengviau priims jaunus žmones. Beje, dirbantys Lietuvoje, aišku, ne tik jaunimas. Tai – ir startuoliai, ir pažangios moterys, ir mamos, ir smulkūs verslininkai, kurių gyvenimas šiandiena yra be galo dinamiškas ir pokyčiai vyksta kasdien. Taigi – lankstumas šiandien yra norma“, – dėstė pašnekovė.
Niekas šiandien, pasak A.Rusteikienės, negalvoja 30 metų dirbti vienoje darbo vietoje. „2–5 metai ir judam į priekį, keičiam darbo vietą. Jaunimas šiandien daug keliauja, dirba iš bet kurio pasaulio taško, vieną dieną dirbą 10 valandų, o kitą nori dirbti tik 6 ir likusias skirti kitoms veikloms – studijoms, savanorystei, šeimai.
Nauji pakeitimai, kurie numato darbo vietos dalijimosi galimybę, savaitės darbo laiko apskaitos metodus, šeimos ir darbo derinimo pakeitimus jaunimui šiandien yra ypač aktualūs. Ta pati sutarčių įvairovė leistų dirbti ir pagal darbdavių poreikį – laisvu nuo darbo metu galime kurti, užsiimti kita širdžiai malonia veikla“, – apie liberalesnės darbo rinkos būtinybę kalbėjo moteris.
Šiandien, pašnekovės teigimu, turbūt jau visi supranta, kad Lietuva kaip šalis neilgai galės bekonkuruoti pigia darbo jėga. Turėsime varžytis savo intelektu, gebėjimais ir inovacijomis su pasauline rinka, o vienintelis kelias norint pritraukti daugiau darbdavių ar eksportuoti savo produkciją, pasak A.Rusteikienės, – liberalizuoti darbo rinką ir nebijoti pokyčių.
