Nuo 2015 metų ketvirtojo ketvirčio FRS bazinę palūkanų normą padidino 100 bazinių punktų, o kredito kortelių palūkanų normos per tą laikotarpį išaugo 53 baziniais punktais, rodo asmeninių finansų svetainės „WalletHub“ skaičiavimai.
Tuo tarpu palūkanų normos, taikomos einamosioms sąskaitoms fizinių filialų ir skyrių turinčiuose bankuose, ūgtelėjo vos 8,85 bazinio punkto. O palūkanų normos, taikomos taupomosioms sąskaitoms, smuko 0,79 bazinio punkto.
Tik internete veikiančios finansų įstaigos einamosioms sąskaitoms taikomų palūkanų normų nepakeitė, o taupomosioms sąskaitoms taikomas normas padidino 11,77 bazinio punkto.
Tuo tarpu didžiausios indėlių palūkanų normos, „Bankrate“ duomenimis, sudaro vos 1,2–1,3 procento.
Taip, be kita ko, yra dėl to, kad vartotojai nebenori mokėti komisinių už pagrindinį bankinių paslaugų rinkinį: sąskaitos tvarkymą, prieigą prie bankomatų ar rekomendacijas dėl investicijų, aiškina įmonės „MagnifyMoney“ steigėjas Nickas Clementsas.
„Jeigu bankai ima pinigus už einamosios sąskaitos tvarkymą, žmonės atsisako jų paslaugų. Taigi dabar jie neima komisinių, bet ir palūkanų nemoka“, – pridūrė jis.
„Fifth Third Bancorp“ vadovo Grego Carmichaelo nuomone, dar viena priežastis yra ta, kad „niekas nenori būti pirmas“, t. y. nenori pirmas pradėti didinti indėlių palūkanų normų.
Sąskaitų perkėlimui iš vieno banko į kitą reikia laiko ir pastangų, todėl didžiausi rinkos dalyviai išlaikyti klientus sugeba net ir esant mažoms palūkanų normoms. Pavyzdžiui, „Bank of America“ už indėlius 2016 metais mokėjo vidutiniškai 0,08 proc. palūkanas – perpus mažesnes, palyginti su tik internete veikiančiais konkurentais (pvz., „Ally Financial“), tačiau jame laikomų indėlių suma per metus padidėjo.
