BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas.
Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija, o didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukis turėtų pasekmių visame pasaulyje. Brangiai jis atsieitų ir šalies valdantiesiems.
Nors JAV prezidentas Joe Bidenas sako esąs įsitikinęs, kad nuosmukio nėra, jo kritikai neabejotinai pasinaudos šiais duomenimis, kaip įrodymu, jog demokratų veteranas prastai valdo ekonomiką.
Prekybos departamento paskelbtoje BVP ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį ketvirtį visais lygmenimis sumažėjo vyriausybės išlaidos, taip pat smuko privačios investicijos į prekes, įskaitant automobilius, ir į gyvenamuosius pastatus, nors eksportas padidėjo.
JAV ekonomikai taip pat tenka toliau kovoti su aukščiausiai per kelis dešimtmečius pakilusia infliacija, kurią pakurstė ir tiekimo grandinių sutrikimai dėl COVID-19 karantinų, ir Rusijos karas Ukrainoje, išprovokavęs spartų maisto ir energijos brangimą.
Naujausi duomenys taip pat parodė, kad asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas – JAV taikomas svarbus infliacijos rodiklis – antrąjį ketvirtį pakilo 7,1 proc. – tiek pat, kaip ir pirmąjį ketvirtį.
Darbo rinkoje jau matyti tam tikrų vėsimo ženklų, taip pat sparčiai didinama JAV centrinio banko bazinė palūkanų norma ir tai lėtina ekonomikos augimą, tad daugelis ekonomistų sako, jog kalbant apie recesiją jau veikiau reikia svarstyti, kada tai įvyks, o ne ar tai įvyks.
Ir tai kelia didelį politinį galvos skausmą prezidentui, kurio palaikymo reitingai pastaraisiais mėnesiais smarkiai krito.
Kokia gi išeitis?
J.Bidenas ir jo administracijos pareigūnai pastarosiomis dienomis tikino, kad recesijos nebus.
„Mano nuomone, recesijos nebus“, – pirmadienį pareiškė JAV prezidentas ir pabrėžė, jog padėtis darbo rinkoje yra palanki.
Anot jo, būtų labai neįprasta, jei ekonomika, kurioje ir toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, o nedarbas yra arti rekordiškai žemo lygio, nugrimztų į recesiją.
Su tuo sutinka ir Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome‘as Powellas.
Jo teigimu, net ir tęsiant bazinės palūkanų normos didinimą, kuris lėtina ūkio plėtrą, yra įmanoma sumažinti kainų spaudimą nesukeliant nuosmukio ar nedarbo šuolio.
Visgi jis pripažino, kad kelias į sėkmę siekiant šio tikslo vis „siaurėja“.
JAV centrinis bankas trečiadienį dar kartą pakėlė bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais ir pabrėžė, jog prireikus nedvejodamas „vėl ją neįprastai smarkiai padidins“. Norma nuo metų pradžios buvo padidinta jau ketvirtą kartą.
J.Powellas pareiškė, jog pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad aukščiausiai per kelis dešimtmečius pakilusi infliacija imtų artėti prie tikslinio 2 proc. lygio, bet, siekdama šio tikslo, FRS nori pasiekti pusiausvyrą.
„Mes mėginame padaryti tik tiek, kiek reikia. Mes nebandome sukelti recesijos“, – pareiškė jis reporteriams.
