Kaip rašo leidinys „Wall Street Journal“, tūkstančius įmonių atstovaujančios lobistų organizacijos trečiadienį oficialiai paskelbs apie kampaniją, pavadintą „Tariffs Hurt the Heartland“ (liet. „Tarifai kenkia šalies širdžiai“). Prieš muitus pasisako žaislų gamintojai ir mažmenininkai, technologijų bendrovės, automobilių gamintojai, žvejai ir kitų sektorių atstovai.
Naujausi duomenys rodo, kad prekybos klausimais užsiimančių lobistų Vašingtone skaičius ėmė augti rekordiniu tempu.
Kuomet D. Trumpas tapo prezidentu, prekybos klausimais lobistus samdė vos apie 100 įmonių, tačiau iki birželio pabaigos šis skaičius pasiekė jau 450 ir įvairios naujos įmonės taip pat skuba pasinaudoti lobistų paslaugomis, rodo ne pelno siekiančios organizacijos „Responsive Politics“ duomenys.
Savo ruožtu automobilių ir jų dalių gamintojai bei pardavėjai ruošia atskirą kampaniją prieš muitus jų veiklos sektoriuje.
Praėjusią savaitę vyko 150-ies nedidelių mažmenininkų susitikimas su kongresmenais siekiant įstatymų leidėjams parodyti, kodėl muitai yra žalingi verslui.
„Kiekvienas JAV ekonomikos sektorius dėl prekybos karo kažką praras, mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Vašingtonas suprastų prekybos karo pasekmes realiame pasaulyje“, – sako Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) pirmininkas Matthew Shay'us.
Tačiau tuo pat metu egzistuoja organizacijos, atvirai palaikančios D.Trumpo prekybos politiką. Pavyzdžiui, jo veiksmus aktyviai remia Nacionalinė galvijų augintojų ir jautienos asociacija, kuri tikisi, jog prezidentas jiems atvers naujas rinkas. Šiuo metu Kinija ir Europos Sąjunga (ES) draudžia amerikietiškos jautienos importą, jei gyvuliai buvo auginami su augimo hormonų pagalba.
Paprastai lobizmo procesas yra vykdomas per Kongresą, tačiau D.Trumpas naudoja tokius mechanizmus, kuriais muitai įvedami be įstatymų leidėjų pritarimo. D.Trumpas itin dažnai naudoja 1962-ųjų prekybos plėtros akto nuostatus, kurie leidžia prezidentui įvesti muitus importui JAV nacionalinio saugumo sumetimais.
