Dabar JAV grasina atkirsti „Raiffeisen“ nuo dolerio sistemos, o eurozonos reguliavimo institucijos, laikydamos banko vadovybės elgesį nesąžiningu, pareikalavo, kad bankas kuo greičiau parengtų pasitraukimo iš Rusijos planą, rašo „The Moscow Times“.
Dabar Rusijos padaliniui tenka daugiau nei pusė viso „Raiffeisenbank“ pelno.
Tokį banko iškilimą Rusijoje daugiausia lėmė tai, kad „Raiffeisen“ išliko vienu iš nedaugelio oficialių valiutos pervedimo iš Rusijos į Vakarų šalis kanalų, o tai leido padidinti komisinius.
Rusijos valdžios institucijos ne kartą yra pareiškusios, kad norėtų, jog bankas ir toliau veiktų. Jis pats yra sakęs, kad ketina pasitraukti, tačiau negali įvardyti termino. Rusijoje bankas faktiškai yra įšaldęs apie 5 mlrd. eurų kapitalo.
Tačiau reguliuotojų kantrybė senka, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi pokalbiais su 15 JAV, Austrijos ir euro zonos reguliavimo agentūrų pareigūnų, taip pat asmenimis, tiesiogiai susipažinusiais su banko padėtimi, rašo „The Moscow Times“.
Vienas iš jų pasakojo, kad birželį Europos centrinio banko atstovai dalyvavo stebėtojų tarybos posėdyje ir pareikalavo, kad per artimiausias savaites būtų pateiktas pasitraukimo iš Rusijos planas.
„Raiffeisen“ santykiai su ECB prižiūrėtojais smarkiai pašlijo po sandorio, pagal kurį banko Rusijos padalinys iš Olego Deripaskos už 1,5 mlrd. eurų nupirko beveik 28 proc. Austrijos statybų bendrovės „Strabag“ akcijų ir perdavė jas savo patronuojančiajai grupei kaip dividendus, teigė aukštas pasaulinės finansų priežiūros institucijos pareigūnas.
O.Deripaskai JAV sankcijas taiko nuo 2018 m.
Nors bankas žadėjo, kad vykdydamas sandorį su „Strabag“ akcijomis laikysis visų sankcijų reikalavimų, reguliavimo institucijoms, ypač Amerikos, tai nepatiko. Paskelbus apie jį 2023 m. gruodį, JAV atstovai vis griežčiau reikalavo, kad bankas jo atsisakytų.
ECB pripažino, kad „Raiffeisen“ vadovybės veiksmai buvo nesąžiningi, sakė šaltinis agentūrai „Reuters“. Kitas šaltinis nurodė, kad priežiūros institucijos iš esmės „veikė aklai“, nes mažai žinojo apie „Raiffeisen“ operacijas Rusijoje, nurodo „The Moscow Times“.
Gegužės mėn. JAV priežiūros institucijoms jau buvo gana ir gegužės 8 d. jos pateikė ultimatumą „Raiffeisen“: laiške bankui, ECB ir Austrijos vyriausybei jos pagrasino atjungti „Raiffeisen“ nuo savo finansų sistemos.
Po kelių valandų bankas paskelbė, kad atšaukia sandorį, tačiau žala jo reputacijai jau buvo padaryta: Vašingtonas ėmė juo įtarinėti, „Reuters“ teigė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.
Kiti „Raiffeisen“ veiksmai taip pat sukėlė priežiūros institucijų įtarimų. Jos darbuotojų skaičius Rusijoje per dvejus metus išaugo 6,6 proc. (2023 m. pabaigos duomenys), o Italijos „UniCredit“ sumažėjo 27,7 proc., o „Deutsche Bank“ – beveik 10 kartų.
Iki praėjusių metų pabaigos „Raiffeisenbank“ buvo paskelbęs daugiau kaip 2 400 darbo vietų skelbimų, kuriuose buvo nurodyti ambicingi verslo plėtros planai, balandį rašė „Financial Times“.
Visų pirma, „aktyviai plečiant verslo klientų bazę darbo užmokesčio srityje“, bankas ieškojo beveik 1 500 žmonių pardavimo vadybininkų ir klientų aptarnavimo specialistų pareigoms užimti.
