„Akcijų perkainojimas šiuose dviejuose sektoriuose buvo didžiausias, atsižvelgiant į tai, kaip šie vertybiniai popieriai reagavo į įtampos prekyboje mažėjimą praeityje“, – pažymima banko parengtoje apžvalgoje.
„Morgan Stanley“ ekspertai parengė sąrašą bendrovių, kurioms, jų nuomone, JAV ir Kinijos prekybos susitarimas turėtų duoti daugiausiai naudos. Pusė iš 29 bendrovių, patekusių į šį sąrašą, atstovauja IT sektoriui, o aštuonios – vartojimo prekių sektoriui. Daugiau nei ketvirtadalį bendrų įplaukų visos šios bendrovės gauna Jungtinėse Valstijose.
Į pirmąjį trejetuką pateko „Lenovo“, „Foxconn“ ir „AAC Technologies“, Jungtinėse Valstijose gaunančios atitinkamai 31, 30 ir 58 proc. įplaukų.
Banko apžvalgoje pažymima, jog prekybos susitarimas IT ir interneto bendrovėms duos daugiausiai naudos, nes JAV muitai daro nemažą poveikį jų veiklos rezultatams. Be to, šis verslas susiduria su įvairiais Vašingtono draudimais.
Ketvirtoji vieta sąraše atiteko kiaulienos gamintojai „WH Group“, o penktoji – lagaminų gamintojai „Samsonite“, kurios akcijomis prekiaujama Honkongo biržoje.
Šį mėnesį buvo paskelbta, jog Vašingtonas ir Pekinas suderino vadinamąjį pirmojo etapo prekybos susitarimą, pagal kurį Kinija pirks daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų, energijos išteklių ir pramoninių prekių.
JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas sakė, jog Kinija įsipareigojo Jungtinėse Valstijose pirkti žemės ūkio produktų už 40 mlrd. JAV dolerių per metus.
O JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, jog ši suma „gana greitai“ padidės iki 50 mlrd. JAV dolerių per metus.
JAV savo ruožtu atsisakė planų gruodžio 15 dieną įvesti papildomus importo muitus 160 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Be to, Vašingtonas sutiko perpus sumažinti 120 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus importo muitus, kurie sudaro 15 procentų.
Tuo tarpu „Citigroup“ analitikai skeptiškai vertina Kinijos galimybes JAV žemės ūkio produktų pirkimą 2020 metais padidinti iki 40–50 mlrd. JAV dolerių.
Jų nuomone, Kinija pirkimo apimtis per kitus dvylika mėnesių geriausiu atveju galės padidinti iki 31–32 mlrd. JAV dolerių. Visgi ši suma būtų 30–35 proc. didesnė negu 2017 metais (24 mlrd. JAV dolerių), kai prekybos karas dar nebuvo prasidėjęs.
