JAV kels palūkanų normas: kada Europa seks iš paskos bei kaip tai pakeistų paskolų įmokas?

Trečiadienį JAV akcijų indeksai pakrypo žemyn, kai JAV federalinio atsargų banko (FED) vadovas Jerome'as Powellas leido suprasti, kad centrinis bankas jau kovą, po daugiau nei trejų metų pertraukos, yra pasiruošęs kilstelėti palūkanų normas.

Dauguma analitikų būtent to ir tikėjosi, tačiau J.Powellas užsiminė, kad palūkanų normos gali kilti sparčiau nei numato daugelis prognozių. Kaip pastebi Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis, rinkos projektavo, kad JAV centrinis bankas šiemet palūkanas kels 3-4 kartus nuo dabartinio 0,00-0,25 proc. lygio iki 1.00-1,25 proc.

Pasak J.Powello, JAV ekonomika ir darbo rinka yra pakankamai stiprios, kad galėtų toleruoti šį kilimą, kurio reikia mažinant infliaciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerome Powellas, JAV centrinio banko vadovas

O kaip elgsis Europos centrinis bankas (ECB), kuris palūkanų normos nedidino jau daugiau kaip 10 metų, pastarąjį kartą jas kilstelėjęs 2011 metų vasarą? EBC transliuoja žinutę, kad palūkanų šiemet nekels, o ką mano ekonomistai bei kiek pakilus palūkanų normoms padidėtų gyventojų mokamos įmokos bankams?

Europoje palūkanos augs tik 2023 m. pabaigoje?

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas 15min tvirtino, kad SEB grupės ekonomistų naujausiomis prognozėmis, ECB palūkanas didins daug vėliau negu JAV – 2023 metų gruodį.

„Tik po metų ir vienuolikos mėnesių. Aišku, rinkoje lūkesčiai daug didesni – tam tikri ateities sandoriai rodytų, kad finansų rinkose galvojama apie kitų metų pradžią. Mes skeptiškesni, nes, visų pirma, tikimės, kad euro zonoje infliacija 2023 metais nuslūgs, energetinių išteklių kainos bus mažesnės“, – savo poziciją grindžia T.Povilauskas.

SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas

Jis prognozuoja, kad ECB veiks atsargiai, nes prieš dešimt metų, 2011 metais, kai sparčiai sukilo žaliavų kainos po 2009-2010 metų nuokryčio, ECB sureagavo ir vienas pirmųjų pakėlė palūkanų normą.

„Po to matėme euro zonos skolų krizę, todėl baimė paskubėti veikia ir ECB bus vienas iš vėluojančių pasaulio bankų. Nežinau, kas turi atsitikti, kad pasikeistų veiksmai ir prognozės“, – komentavo T.Povilauskas.

Be to, SEB ekonomistas pastebėjo, kad slopstant pandemijai, palūkanų normas gali grįžti ten, kur buvo prieš pandemiją – JAV jos siekė 2 proc., o euro zonoje buvo tokios pat, kaip ir dabar.

Panašiomis prognozėmis dalijasi ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis 15min tvirtino, kad ECB istoriškai dažniausiai sekdavo iš paskos JAV centriniam bankui, bet pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau atsilikdavo ir vis mažiau keldavo palūkanų normas.

„Manau, kad tas atsilikimas bus dar didesnis. Galbūt, kai FED bus baigęs kelti palūkanų normas, ECB nebus net pradėjęs“, – svarstė Ž.Mauricas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Pasak jo, pagrindinė priežastis – smarkiai prasiskolinusios Pietų Europos valstybės, priklausomos nuo pigių pinigų.

„Bet koks palūkanų pakėlimas joms lemtų perėjimą į diržų veržimosi stadiją. Tai žinodamas ECB šiais metais tikrai nesiryš kelti palūkanų“, – prognozavo Ž.Mauricas.

Kita priežastis, kodėl ECB nekels palūkanų normų, – ES veikianti energetikos kainų krizė, dėl sutrūkinėjusių gamybos grandinių stringanti Vokietijos pramonė, galiausiai – ES laukianti žalioji transformacija, didinanti spaudimą palaikyti žemus skolinimosi kaštus.

„Matyčiau nedidelę tikimybę, kad apskritai palūkanų normos bus keliamos artimiausius dvejus metus, o jei keliamos, tai simboliškai. Praktiškai didesnio masto poveikio toks kilimas neturėtų ekonomikai padaryti, nebent toms įmonėms ar fiziniams asmenims, kurie labai įsiskolinę“, – mano Ž.Mauricas.

Matyčiau nedidelę tikimybę, kad apskritai palūkanų normos bus keliamos artimiausius dvejus metus, o jei keliamos, tai simboliškai.

Jis svarstė, kad šiuo metu palūkanų norma neigiama euro zonoje, tad galimas nebent simbolinis pakėlimas, kad „išvažiuotume iš neigiamos zonos“.

Lietuvos ir JAV situacija skiriasi

Svarstydamas, kodėl skiriasi FED ir ECB požiūriai į palūkanų normų didinimą, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis teigia, kad skiriasi ir ekonominė JAV bei Europos situacija.

„Toks skirtumas yra todėl, kad aukštesni infliacijos lūkesčiai JAV rodo didėjančią infliaciją ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu laikotarpiu, o intensyvėjantis darbo užmokesčio kilimas šioje šalyje jau pasiekė ar net viršijo darbo našumo ir 2 proc. infliacijos, kaip pinigų politikos tikslo, sumą.

Jei tokios aplinkybės būtų ir euro zonoje, ECB elgtųsi labai panašiai. Vis dėlto, tiek infliacijos lūkesčiai, tiek atlyginimų augimas euro zonoje siekia gerokai žemesnį lygį nei tas, kuris atitiktų 2 proc. dydžio infliacijos prognozę vidutiniu 2–3 metų laikotarpiu“, – 15min komentavo S.Šiaudinis.

Jis pridūrė, kad ECB yra nustačiusi ateities pinigų politikos gaires – konkrečius infliacijos kriterijus, kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo, tačiau gruodžio mėnesio infliacijos prognozės visų šių trijų kriterijų dar neatitiko.

„Naujausios gruodžio mėn. prognozės rodo, kad infliacija euro zonoje 2023-2024 m. turėtų būti šiek tiek žemesnė nei ECB 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas, nors prognozių neapibrėžtumas yra padidėjęs“, – teigė S.Šiaudinis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje

Visgi nors ECB pareigūnai taip pat neseniai pakartojo, kad palūkanų normų didinimas šiais metais mažai tikėtinas, yra ir kitokių nuomonių. Kaip rašo „Bloomberg“, „Deutsche Bank“ ekonomistai prognozuoja, kad ECB palūkanų normas pakels jau šių metų gruodį, nes infliacija nesumažės tiek, kiek šiuo metu tikisi ECB.

Kaip atsilieptų gyventojams?

O kai palūkanos po metų ar dvejų iš tiesų ims kilti ir Europoje, kaip tai atsilieps iš bankų paskolas pasiėmusiems gyventojams?

S.Šiaudinis tvirtina, kad gyventojai, turintys su EURIBOR susietų paskolų, o tokios yra absoliuti dauguma būsto paskolų, pajustų palūkanų normų kilimą tuomet, kai EURIBOR norma perkoptų 0 proc. ir taptų teigiama – taip yra užfiksuota daugumoje bankų paskolų suteikimo sąlygose.

„Naujausia ECB atlikta apklausa parodė, kad rinkos analitikai to tikisi tik 2025 metais. Ateities sandorių kainos rodo, kad EURIBOR teigiamas gali tapti kiek anksčiau – 2023 m. antroje pusėje. Taigi greito ir staigaus palūkanų normų kėlimo nesitikima. Taip yra dėl to, nes EURIBOR norma yra glaudžiai susijusi su ECB nustatoma palūkanų norma, kuri šiuo metu taip pat yra neigiama (siekia minus 0,5 proc.)“, – aiškino S.Šiaudinis.

123RF nuotr./Nekilnojamasis turtas

O T.Povilauskas pateikia konkrečius paskaičiavimus, kiek padidėtų paskolos įmoka, ECB didinat palūkanų normas. Ekonomistas paskaičiavo tris atvejus – kai perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų, o visais atvejais galioja tos pačios sąlygos: imama 30 metų trukmės paskola, sumokamas 15 proc. pradinis įnašas, o paskolos palūkanas sudaro 3 mėn. EURIBOR ir 2 proc. banko marža.

Pasiėmus 50 tūkst. eurų paskolą, kai 3 mėn. EURIBOR siektų 0 proc., mėnesio įmoka už būstą bankui būtų 157 eurai, o jei EURIBOR pakiltų iki 1 proc. – 179 eurai. Pakilus EURIBOR iki 2 proc., kas mėnesį mokėti tektų 203 eurus.

100 tūkst. eurų paskolą imantis gyventojas per mėnesį mokėtų 314 eurų, jei EURIBOR siektų 0 proc., tačiau 358 eurus, jei pakiltų iki 1 proc., ir 406 eurus, jei pakiltų iki 2 proc.

Labiausiai išlaidos padidėtų pasiėmusiems 200 tūkst. eurų paskolą: mėnesinė įmoka būtų 628 eurai, jei EURIBOR siektų 0 proc., 717 eurų, jei 1 proc., ir 812 eurų, jei 2 proc.