Prekybos karas pabrangino maždaug 250 milijardų dolerių vertės Kinijos eksporto – nuo odinių diržų iki šaldytuvų ar motociklų. Prekybos sutrikdymas verčia elektronikos, pramonės įrengimų gamintojus ir mados prekės ženklus pertvarkyti turimas tiekimo grandines ir gamybą.
„Mes skęstame nuo užklausų. Visa tai atsitiko dėl prekybos karo“, – sako Williamas Ma, Honkonge įsikūrusios kompanijos „Kerry Logistics“ vykdantysis direktorius. Ši įmonė padeda verslui valdyti tiekimo grandines visame pasaulyje.
Dauguma įmonių išlaiko savo veiklos vykdymą Kinijoje, kuri siūlo milžinišką vidinę rinką ir privalumus, kuriuos verslui sunku rasti kitur. Tačiau tos įmonės, kurios keliasi iš Kinijos dėl tarifų, nesugrįžta į JAV. Vietoje to, verslas migruoja dirbti į kitas Azijos šalis, rašo CNN.
Dveji Amerikos prekybos rūmai, įsikūrę Kinijoje, atliko apklausą: trečdalis joje sudalyvavusių įmonių teigė, kad ieško, kur galėtų perkelti gamybą iš Kinijos, dėl kilusio prekybos karo. Tik 6 proc. įmonių teigė, kad svarsto verslą sugrąžinti į JAV.
Pirmiausia Azija, ne Amerika
Prekybos karas dalyje pramonės sričių tik paspartino gamybos iš Kinijos perkėlimą į kitas Pietryčių Azijos šalis, kur darbo jėga pigesnė.
„Steve Madden“ kompanijos rankinėms buvo pritaikytas papildomas 10 proc. tarifas, dabar įmonė didelę dalį gamybos perkelia į Kambodžą ir kitas šalis. Šiuo metu ši kompanija 85 proc. savo rankinių pagamina Kinijoje, o kitąmet planuoja, kad ši dalis nukris iki 50-60 proc.
„Šį perkėlimą lemia JAV ir Kinijos prekybos konfliktas. Mes turime pasiruošti, jei tarifai taps nauja norma, tačiau tikimės, kad pavyks išlaikyti sveiką protą“, – sako „Steve Madden“ vadovas Edas Rosenfeldas.
Šiuo metu Kinijoje gamybos darbuotojų valandinis atlygis priartėjo prie 4 JAV dolerių, tuo tarpu Tailande jis tėra kiek didesnis nei du doleriai, tokiose šalyse kaip Filipinai ar Vietnamas – svyruoja apie dolerį, o Kambodžoje atlyginimai netgi dar mažesni, rodo „Euromonitor“ duomenys.
Taivano kompanijos „New Kinpo Group“, kuri elektronikos komponentais aprūpina tokias kompanijas kaip „Toshiba“ ar „Samsung“, viceprezidentas Hugh Lo sako, kad yra užverstas kompanijų užklausomis dėl gamybos perkėlimo iš Kinijos.
Anot jo, anksčiau per savaitę jo komanda gaudavo vieną užklausą per savaitę, o dabar – apie 30, ypač TV ir žaidimų prietaisų gamintojai ieško būdų persikelti, tačiau kompanijų pavadinimų jis neįvardijo.
Palikti Kiniją nėra lengva
Daug kompanijų nėra linkusios niekur keltis iš Kinijos, kadangi ši valstybė suteikia daug privalumų gamybai. JAV kompanijų eksportas iš Kinijos turi atitikti tikslius reikalavimus, tam reikia specializuotos įrangos ir apmokytų darbuotojų, vertina Amerikos prekybos rūmų Pietų Kinijoje prezidentas Harley’us Seyedinas.
„Jų tiekimo grandinės negali būti pakoreguotos per trumpą laiką“, – CNN sako H.Seyedinas.
Kinijoje įrengta geresnė infrastruktūra: keliai, uostai, elektros tinklai, kitose valstybėse tektų investuoti į „plyną lauką“.
