JAV prekybos atstovo biuras paskelbė tikslinį prekių, kurios bus apmokestintas naujais muitais, sąrašą, pirmadienį Pekinui pranešus apie muitų didinimą 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms. Taip Kinijos institucijos atsakė į prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) praėjusią savaitę paskelbtą netikėtą sprendimą padidinti muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos.
„Kinija kovos iki galo“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuangas.
„Esame pasiryžę ir galime apsaugoti savo interesus, – pareiškė Geng Shuangas. – Kinijos atsakomosios priemonės rodo mūsų ryžtą apsaugoti daugiašalę prekybos sistemą.“
Naujausias Jungtinių Valstijų parengtas sąrašas, kuriame yra 3 805 produktų kategorijos, – tai žingsnis link D.Trumpo gegužės 5 dienos pažado įvesti baudžiamuosius 25 proc. muitus visam importui iš Kinijos įgyvendinimo, pareiškė JAV prekybos atstovo biuras. Pasak biuro, prieš priimant galutinį sprendimą, birželio 17 dieną bus surengtas svarstymas.
Minėtas sąrašas apima „iš esmės visus produktus“, kuriems dar netaikomi baudžiamieji muitai, pažymėjo JAV prekybos atstovo biuras.
Jis apima nešiojamuosius kompiuterius, pjūklų ašmenis, turbinų dalis, tunus ir česnakus. JAV prekybos atstovo biuras pažymėjo, kad į sąrašą neįtraukti farmacijos gaminiai bei retieji žemės mineralai, naudojami elektronikoje ir baterijose.
„Tolesnės eskalacijos rizika toli gražu nėra išnykusi“, – pareiškė banko ING ekonomistas Timme'is Spakmanas.
Tuo tarpu po ne vieną savaitę trukusių pasyvių diskusijų apie prekybos ginčą, antradienį Kinijos griežtai kontroliuojama socialinė žiniasklaida buvo užtvindyta komentarais, kritikuojančiais Vašingtoną. Tai rodo, kad oficialūs cenzoriai galėjo blokuoti ankstesnius komentarus, tačiau pradėjo leisti skelbti tuos, kuriuose palankiai vertinamas Pekinas, kad nukreiptų galimą kritiką nuo prezidento Xi Jinpingo vyriausybės.
Jungtinės Valstijos „čiulpia kinų kraują“, sakoma viename komentare, paskelbtame valdančiosios komunistų partijos laikraščio „Liaudies dienraštis“ skiltyje „Stipri šalis“. Kitas komentatorius parašė: „Kodėl kankinama kinų tauta? Todėl, kad mūsų širdys yra per minkštos!“
Praėjusią liepą D.Trumpas pradėjo didinti muitus reaguodamas į nusiskundimus, kad Kinija vagia arba verčia užsienio bendroves perduoti technologijas bei nesąžiningai subsidijuoja verslą, Pekinui siekiant užimti pirmaujančią padėtį robotikos ir kitose srityse.
Dviejų milžinių konfliktas kilo dėl Jungtinių Valstijų ryžto įgyvendinti sankcijų mechanizmą, kuriuo jos siekia priversti Pekiną vykdyti savo įsipareigojimus.
„Moody's Analytics“ analitikas Markas Zandis pareiškė, kad susitarimo galimybė „išlieka didelė, tačiau netikėtai pasirodė, jog galimi ir įvairūs kiti scenarijai, net toks, kuriame JAV, Kinija ir pasaulio ekonomika patirtų nuosmukį.“
Azijos vertybinių popierių rinkos antradienį smuko, nes nesant greito susitarimo perspektyvos investuotojai sunerimo dėl įvykių poveikio pasaulio ekonomikos augimui. Kinijos pagrindinis rinkos indeksas sumažėjo 0,7 proc., tuo tarpu Tokijo etaloninis indeksas smuko 0,6 procento. Sumažėjo ir Honkongo, Australijos bei Taivano indeksai.
Visgi Europoje akcijų kursai atsigavo, o ateities sandorių indeksai „Dow Jones Industrial Average“ ir „S&P 500“ padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 0,6 procento.
Prieš tai pirmadienį „Dow Jones Industrial Average“ sumažėjo 2,4 proc., o „Nasdaq“ prarado 3,4 procento.
Tai įvyko Kinijos finansų ministerijai paskelbus apie 5–25 proc. muitų įvedimą maždaug 5,2 tūkst. amerikietiškų produktų, įskaitant baterijas, špinatus ir kavą. Kokie muitai buvo prieš juos padidinant, informacijos nebuvo pateikta.
Be to, pirmadienį, D.Trumpas pareiškė, kad vis dar svarsto, ar įvesti muitus papildomoms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos. JAV prezidentas žurnalistams pasakė: „Dar nepriėmiau šio sprendimo“.
D.Trumpas perspėjo Kinijos prezidentą socialiniame tinkle „Twitter“, kad Kinija „smarkiai nukentės“, jei ji nesutiks su prekybos sandoriu. D.Trumpas parašė, kad Pekinas „buvo pasiekęs puikų, beveik užbaigtą susitarimą, tačiau pasitraukė!“
Paskutinis derybų ratas baigėsi penktadienį Vašingtone nepasiekus pažangos. Abi vyriausybės nurodė, kad tikėtinos tolesnės derybos, bet nenurodė konkrečių datų.
D.Trumpas pirmadienį pranešė susitiksiantis su Kinijos prezidentu didžiojo dvidešimtuko susitikimo metu, kuris vyks po šešių savaičių Osakoje birželio 28 ir 29 dienomis.
Laikotarpis iki susitikimo bus „labai nepastovus“ finansų rinkoms, pareiškė „Macquarie Bank“ analitikai.
„Abi šalys turi priežasčių iki to laiko veikti ne visai racionaliai ir nenuspėjamai, kad susiderėtų geresnį sandorį“, – pridūrė analitikai.
Abi vyriausybės paliko sau dar kelias dienas ramybės prieš įsigaliojant naujiems muitams.
Pirmadienį paskelbti Kinijos muitai įsigalios po dviejų su puse savaičių – nuo birželio 1 dienos. Jungtinių Valstijų naujieji muitai įsigaliojo nuo penktadienio išsiųstoms Kinijos prekėms, o kol jos bus atplukdytos per Ramųjį vandenyną ir pasieks Jungtinių Valstijų uostus, praeis trys savaitės.
Jau galiojantys didesni muitai sutrikdė Jungtinėse Valstijose užaugintų sojų bei Kinijoje pagamintos medicininės įrangos pardavimus. Tai apsunkino ir kitų Azijos šalių, kurios tiekia žaliavą ir įrangą į Kinijos gamyklas, veiklą.
Pekinui liko nedaug galimybių apmokestinti didesniais muitais JAV importą dėl netolygaus prekybos balanso. Kinijos reguliavimo institucijos vietoj to ėmėsi amerikiečių bendrovių, lėtindamos muitinės formalumų vykdymą bei verslo leidimų išdavimą.
