Pasaulio aukso tarybos praėjusių metų apžvalgoje teigiama, kad daugiausia aukso pasaulyje turi JAV centrinis bankas – 8155 tonas. Tuo metu Vokietija smarkiai atsilieka – saugo 3381 tonas aukso.
Ketvirtąjį ketvirtį aukso paklausa augo 4 proc. (47 tonomis) iki 1117 tonų. Augimą lėmė didesnė centrinių bankų paklausa (+33 tonos). Tuo metu juvelyrikos ir technologijų sektoriaus apetitas auksui buvo mažesnis – smuko po 6 tonas.
Aukso kasyba krito (16 tonų) pirmą kartą nuo 2008 metų.
Centriniai bankai auksą pirko siekdami diversifikuoti savo užsienio valiutos atsargas. Antrąjį šių metų pusmetį centriniai bankai įsigijo 336,2 tonos aukso, palyginti su 252 tonomis pirmąjį pusmetį ir 308 tonom antrąjį 2014 metų pusmetį.
Trečioje vietoje pagal aukso atsargas yra Tarptautinis valiutos fondas su 2841 tona aukso. Ketvirtoje – Italija su 2451 tona aukso ir penktoje – Prancūzija su 2435 tonomis aukso.
Kinija turi 1762 tonas aukso atsargų, Rusija – 1932 tonas, Šveicarija – 1404 tonas, Japonija – 765 tonas. Dešimtuko pabaigoje – Nyderlandai su 612 tonų aukso.
Tuo metu aukso kainos išlieka žemos. Aukso uncija dabar kainuoja apie 1,2 tūkst. dolerių, kai 2014 metų birželį kainavo 1,9 tūkst. dolerių. Jeigu centriniai bankai nepirktų aukso, jo kaina galėtų kristi maždaug iki 1,05 tūkst. JAV dolerių už unciją.
