Keletas skaičių. JAV teritoriją Puerto Riką smaugia 70 mlrd. dolerių skola, o jo ekonomika net devynerius iš pastarųjų dešimties metų traukėsi. Keletas šimtų mylių į vakarus ekonominės reformos kuria naujus pragyvenimo šaltinius kubiečiams, kurių materialinė gerovė stiebiasi į viršų.
Vien tik praėjusiais metais Kubos ekonomika dėl naujų turistų, užsienio investicijų ir emigravusių kubiečių perlaidų augo 4 proc.
Tikėtina, kad po JAV embargo panaikinimo Kuba, didžiąją XIX ir XX a. dalį buvusi didžiausia Karibų ekonomika, ir vėl atgaus šį titulą.
Įtempta Puerto Riko ekonominė padėtis verčia salos valdžią karpyti išlaidas socialinėms paslaugoms bei didinti mokesčius visoms komunalinėms paslaugoms.
Tiesa, kubiečiai negali džiaugtis demokratija. Vis dėlto, nacionaliniu lygiu ja negali džiaugtis ir Puerto Rikas – nepaisant to, kad yra JAV piliečiai, šios salos gyventojai negali dalyvauti nei galingiausia šalimi tituluojamos šalies prezidento, nei kongreso rinkimuose.
Tiesa, kubiečiai negali džiaugtis demokratija.
Kubiečiams gresia savavališkas autoritarinės šalies policijos sulaikymas ir smurtas, bet tikimybė žūti nuo kulkos gatvėje ar patirti narkotikų prekeivių smurtą Puerto Rike yra gerokai didesnė.
Be to, laisvės sala vadinamoje Kuboje yra ir mažesnis kūdikių mirtingumas, nedarbas bei didesnis raštingumo lygis, lyginant su Puerto Riku.
Viena iš didžiausių Puerto Riko bėdų yra milžiniška skola, kuri nuo 2000 m. patrigubėjo. Prie to nemažai prisidėjo korumpuoti ir neatsakingi vietos valdžios pareigūnai.
Tačiau kritikos nusipelno ir Vašingtonas, kurio įvesti reguliavimai nužudė salos konkurencingumą ir neskatina dirbti.
Vietoje to, kad investuotų saloje, JAV bendrovės pelnus išsiveždavo į žemyninę šalies dalį.
Po Antrojo pasaulinio karo federalinė JAV valdžia Puerto Riką norėjo paversti pramonės centru. Bendrovėms, kurios nuspręsdavo gamyklą perkelti į salą, buvo taikomos mokesčių lengvatos.
Vis dėlto, JAV minimalios algos įstatymai ir prekybos susitarimai su kitomis šalimis pamažu ištirpdė Puerto Riko konkurencinį pranašumą.
Maža to, vietoje to, kad investuotų saloje, JAV bendrovės pelnus išsiveždavo į žemyninę šalies dalį.
Panaši pramonės skatinimo Puerto Rike politika buvo tęsiama ir 1976 m. Tačiau mokestinių lengvatų politikai pasibaigus, čia veikusios chemijos, vaistų ir elektronikos įmonės užvėrė duris, o salą papildė nemaža bedarbių armija.
Komunistinė Kubos politika, paženklinta nacionalizacija ir represijomis, nepasiteisino, bet kažko naujo reikėtų paieškoti ir Puerto Rikui.
