„Aleksis Cipras, mano draugas, pažadėjo, kad iki ketvirtadienio vakaro pateiks antrą alternatyvų pasiūlymą. Niekada negavau šio alternatyvaus pasiūlymo“, – sakė J.-C.Junckeris.
Graikijos radikalių kairiųjų vyriausybė ir jos kreditoriai – Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Sąjunga (ES) ir Europos centrinis bankas (ECB) – penkis mėnesius derėjosi dėl paskutinės, Atėnams labai reikalingos 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal ankstesnę finansinės pagalbos programą.
Laikui senkant, kreditoriai šią savaitę pateikė Graikijai pasiūlymą, kuris buvo parengtas be Atėnų, per susitikimą Berlyne.
Graikijos premjeras A.Cipras ketvirtadienį ryte sakė, kad jame esama „punktų, kurių niekas nelaikytų pagrindu diskusijoms“, ir kad pačios Graikijos reformų planas lieka „vieninteliu realistiniu planu ant stalo“.
Kitą dieną jis parlamentui sakė, jog „aišku, kad Graikijos vyriausybė jokiomis aplinkybėmis negali sutikti su absurdiškais pasiūlymais“.
J.-C.Junckeris savo ruožtu šeštadienį atmetė A.Cipro prašymą pasikalbėti telefonu. Pranešta, jog atstovas sakė, kad atsižvelgiant į pažangos nebuvimą „nėra ką aptarinėti“.
„Aleksis Cipras yra mano draugas, bet draugai turi laikytis minimalių taisyklių“, – sakė J.-C.Junckeris Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Bavarijoje užkulisiuose.
Jis pridūrė, kad „norėtų pamatyti alternatyvų graikų pasiūlymą“ ir norėtų „turėti laiko jį detaliai išstudijuoti“.
Daugelis būgštauja, kad Graikijos bankrotas gali sukelti virtinę įvykių, kurie vestų prie chaotiško šalies pasitraukimo iš euro zonos.
40-metis A.Cipras yra spaudžiamas griežtosios linijos šalininkų savo radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“, kurie ragina tvirtai atmesti reikalavimus Atėnams dar labiau susiveržti diržus.
Atėnai turėjo iki penktadienio grąžinti TVF 300 mln. eurų, bet ketvirtadienio vakarą paskelbė apjungsiantys visus keturis mokėjimus, kuriuos šalis birželį turi pervesti Tarptautiniam valiutos fondui – iš viso 1,6 mlrd. eurų. Šios lėšos turi būti pervestos ne vėliau negu birželio 30 dieną.
Trumpam išvengusi nemokumo grėsmės Graikija laimėjo šiek tiek daugiau laiko deryboms su savo skolintojais – ES, TVF ir ECB – kurie reikalauja, kad Atėnai įsipareigotų vykdyti alinančias reformas mainais į minėtą 7,2 mlrd. eurų išmoką.
Daugelis būgštauja, kad Graikijos bankrotas gali sukelti virtinę įvykių, kurie vestų prie chaotiško šalies pasitraukimo iš euro zonos.
