Jei dabartiniai atlyginimai būtų prilyginti sovietiniams, o kainos pakoreguotos proporcingai, tai iš parduotuvių tektų eiti tuščiomis – kainos būtų neįkandamos.
„Nagi, išsiaiškiname galutinai, kada gyventi buvo pigiau: dabar ar Sovietų Sąjungos laikais. Įsivaizduokite, kad jūs atsisėdote į laiko mašiną ir nuvykote į 1975 metus – išsivysčiusio socializmo laikotarpį. Jūsų su savimi pasiimti eurai paverčiami to meto rubliais“, – rašo portalo harmonio.net redaktorius Saulius Veržikauskas.
Vieną rublį sovietmečiu atstotų beveik 4,3 eurai. Mat 1975 metais Sovietų Sąjungoje vidutinis darbo užmokestis siekė 150 rublių, o šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai uždirbama maždaug 644 eurus.
„Štai, bevaikščiodamas po parduotuves, sužinote, kad naujas „Zaporožietis“ kainuoja 18 tūkstančių eurų. Na, čia jau ne juokas“, – lygina S.Veržikauskas.
Kai kurios kainos tikrai šokiruotų: vyriškas paltas kainuotų 950 eurų, moteriški odiniai batai – 300 eurų, nespalvotas televizorius – 2250 eurų, o spalvotas – per 3000 eurų. Ypač brangūs būtų automobiliai – nauja „Volga“ atsieitų kone 40 tūkst. eurų.
„Tik viena nežymi detalė – nepriklausomai, kiek pinigų jūs turite, šalyje vyrauja smarkūs deficito laikai, tad visko taip lengvai nenusipirksite“, – primena S.Veržikauskas.
Nostalgiją kursto prarasta jaunystė
15min S.Veržikauskas paaiškino, kad kainų palyginimo ėmėsi kai įgriso ginčai dėl to, kada gyventi buvo geriau.
„Visi ginčijasi, geriau ar blogiau buvo sovietmečiu. Aš pats tais laikais gimęs, 1967-aisiais. Rusiškuose portaluose radau panašių palyginimų, sakau, kodėl nepadarius lietuviško. Pati idėja ne mano, tik formulę užsirašiau, paskaičiavau, ir pasirodė, kad mes labai brangiai gyvenom, lyginant su dabartimi, išskyrus kai kuriuos komunalinius mokesčius“, – sako S.Veržikauskas.
Mat dujos vienam gyventojui, pavertus kainą į eurus, sovietmečiu kainavo 1,8 euro, telefono abonentinis mokestis – 10,7 euro per mėnesį.
Netgi degtinės kaina sovietmečiu siekė apie 15,5 euro, o „Žigulinio“ alaus – 0,9 euro.
Už kilogramą kavos pupelių tuomet tekdavo pakloti net 200 eurų.
„Kiekvienam gimusiam ir augusiam sovietiniais laikais imponuoja tik tai, kad buvai jaunas ir stiprus. O kai pasižiūri ekonominius duomenis, tai nieko gera. Ir plius dar, kad deficitas buvo. Čia kas surašyta, tai nereiškia, kad nuėjai ir nusipirkai. Automobilių laukdavo ir dešimtmečiais“, – sako harmonio.net redaktorius.
Jis aiškina, kad jo tėtis seno „Zaporožiečio“ laukė kone 20 metų, kad galėtų įsigyti pagal paskyrą, nes pinigų naudotą automobilį brangiau įsigyti turguje neturėjo.
„Į praeitį tikrai nenorėčiau, nebent kaip į ekskursiją pasižiūrėti. Dabar kai gali įvertinti, 100 proc. – net nėra ko ginčytis“, – sako S.Veržikauskas.
Jį patį labiausiai nustebino automobilių kainos.
„Niekad nebuvau pagalvojęs. Kai pasižiūri, „Zaporožietis“ kainavo 5000 rublių. Kol neperskaičiuoji, atrodo visai pakenčiama. Tačiau kai paverti tai eurais, pagal dalį nuo atlyginimo, tai pamatai, kad išeina 17 tūkst. eurų su trupučiu. Na labai brangu. O svarbiausia, kad net nebuvo kur nupirkti“, – sako S.Veržikauskas.
Nors „sekso Sovietų Sąjungoje ir nebuvo“, apsisaugoti nuo pasekmių buvo itin pigu – prezervatyvo kaina siekė 8 euro centus.
Paklaustas, kaip tais laikais žmonės išgyvendavo, S.Veržikauskas patikina, kad tekdavo suktis iš padėties savaip.
„Kai nėra išeities, tai ir išgyventi. Sukiesi visaip, kaip įmanoma. Gi žinot, ir vogdavo tais laikais, ir daug dirbdavo papildomai laukuose, užmiestyje, soduose, augindavosi daržoves, kiaules pirkdavosi. Visaip versdavosi. Kai nėra išeities, susirandi būdų“, – sako S.Veržikauskas.
Jis braukia tarp nostalgiją sovietmečiui jaučiančiųjų populiarų mitą, kad „anais laikais viskas tik kapeikas tekainavo“, ir pateikia per 70 įvairių produktų kainas, jei jos būtų eurais.