UNCTAD teigė, kad pusę nuostolių sudarys muitai, kuriuos gali nustatyti abi pusės, o kitą pusę sudarys su muitais nesusijusios priemonės, turinčios įtakos prekybai, pavyzdžiui, sveikatos ir aplinkos apsaugos reglamentų ar pakavimo standartų vykdymas.
„Tokie nuostoliai būtų didelis smūgis JK ekonomikai, nes ES rinka sudaro 46 proc. JK eksporto“, – teigiama Ženevoje įsikūrusios agentūros tyrime.
UNCTAD kalbėjo ir apie neigiamą poveikį kai kurioms ES šalims.
Labiausiai tai paveiktų Airija, kurios eksportas, nepasiekus susitarimo, kristų 10 procentų.
Didžioji Britanija praėjusį mėnesį pasitraukė iš ES ir pažadėjo iki metų pabaigos sudaryti susitarimą dėl naujų prekybos santykių su bloku, žadėdama užmegzti daug laisvesnius ekonominius ryšius, jei iki to laiko nebus susitarta.
Visgi UNCTAD tyrime nustatyta, kad net „standartinis“ prekybos susitarimas, toks kaip ES ir Kanados susitarimas, kurį palaiko Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, lems Jungtinės Karalystės eksporto į ES sumažėjimą 9 procentais.
Taip yra todėl, kad standartiniai prekybos susitarimai paprastai daugiau yra skirti muitų sumažinimui ar pašalinimui, o ne su muitais nesusijusių priemonių sumažinimui ar panaikinimui, o Didžioji Britanija jau yra pareiškusi, kad jos reguliavimas skirsis nuo ES.
UNCTAD teigė, kad šis skirtumas reiškia, kad JK gamintojai, parduodami savo prekes ES, patirs išlaidų, susijusių su standartų laikymusi ir muitinės patikrinimais.
Vis dėlto scenarijus be susitarimo, galėtų sukurti „tam tikrų galimybių“ besivystančioms šalims, eksportuojančioms į Didžiąją Britaniją ir, kiek mažesniu mastu, į ES, sakoma tyrime.
„Prekybos barjerai tarp JK ir ES būtų naudingi tiekėjams iš trečiųjų šalių. Ir priešingai, susitarimas užkirstų paskatas atsigręžti į trečiąsias šalis“, – teigiama tyrime.
UNCTAD skaičiuoja, kad eksportas iš besivystančių šalių į Didžiąją Britaniją gali išaugti iki 4 proc., o didžiausias teigiamas poveikis prognozuojamas žemės ūkio, maisto ir gėrimų bei medienos ir popieriaus sektoriams.
