Pasak Nacionalinio statistikos biuro (ONS), valdžios grynasis skolinimasis per metus iki kovo pabaigos sumažėjo iki 151,8 mlrd. svarų (193,4 mlrd. JAV dolerių, 180,5 mlrd. eurų).
Visgi tai yra trečia pagal dydį skolos suma, viršijusi Didžiosios Britanijos vyriausybės prognozę – 128 mlrd. svarų.
Tuo metu analitikai perspėja apie kitus sunkumus, šalia kovojant su dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija.
„Rizikos <...> ateinančiais mėnesiais išlieka, ypač susijusios su didėjančia pragyvenimo išlaidų krize, kuri kitais metais apsunkins pasitikėjimą ir ekonominę veiklą“, – pažymėjo Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (angl. Centre for Economics and Business Research) ekonomistas Karlas Thompsonas.
Dėl paramos nepaprastosios padėties metu 2020–2021 finansiniais metais valstybės skolinimasis išaugo iki rekordinės 317,6 mlrd. svarų sumos.
Didžioji Britanija per pandemiją į ekonomiką įliejo šimtus milijardų svarų, įskaitant brangiai atsiėjusią darbuotojų atlyginimo išlaikymo schemą, leidusią išlaikyti darbus milijonams privataus sektoriaus darbuotojų.
Dėl to bendra vyriausybės skola kovo pabaigoje viršijo 2,3 trln. svarų, arba daugiau nei 96 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalyje skatinimo schema nutraukta skiepijimo nuo COVID-19 programai pažengus į priekį bei panaikinus apribojimus.
ONS taip pat pažymėjo, kad mokestinės pajamos ėmė augti, kai ekonomika vėl atsivėrė.
Iš mokesčių surenkamos pajamos išaugo beveik iki 620 mlrd. svarų, viršydamos ankstesnių metų sumą daugiau nei 94 mlrd. svarų.
