Parlamentui Finansų ministro Rishi Sunako pristatytose priemonėse numatyti mokėjimai įmonėms, išlaikančioms darbuotojus ir priimančioms mokinius bei investuojančioms į „ekologiškas“ darbo vietas ar gyventojams siūlančioms restoranuose papietauti su nuolaida.
„Žmonės turi žinoti, kad, nors laukia sunkumai, niekas neliks be vilties“, – pareiškė ministras.
Pažymėjęs, kad „žmonės nerimauja, jog gali prarasti darbus ir baiminasi didėjančio nedarbo“, ministras pabrėžė: „Nesitaikysime su tuo.“
Kitos priemonės apima laikiną pridėtinės vertės mokesčio už maistą, apgyvendinimą ir lankytinas vietas sumažinimą bei ribos, nuo kurios turi būti sumokėtas žyminis mokestis perkant būstą, panaikinimą, taip siekiant padėti statybų sektoriui.
Didžioji Britanija patyrė vienus skaudžiausių COVID-19 protrūkio padarinių Europoje, o visą šalį apėmęs karantinas lėmė didžiausią ekonominį nuosmukį tarp G7 pirmaujančių pramoninių valstybių.
Pasak R. Sunako, JK ekonomika dėl koronaviruso pandemijos susitraukė 25 proc. – „tiek pat, kiek išaugo per pastaruosius 18 metų“.
Ministras taip pat patvirtino 3 mlrd. svarų ekologiškų investicijų paketą, tuo tarpu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo „statyti, statyti, statyti“ kelią iš ekonominės krizės.
Į investicijų paketą įeina 2 mlrd. svarų subsidijos namų ūkiams, norintiems apšiltinti namus ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, o dar 1 mlrd. svarų yra skirti viešojo sektoriaus pastatams, įskaitant ligonines.
Šis planas taip pat sudarys dalį Didžiosios Britanijos įsipareigojimo iki 2050 metų sumažinti anglies išmetimą iki grynojo nulio.
Didžioji Britanija kovo 23 dieną paskelbė karantiną, siekdama sustabdyti COVID-19 plitimą, tačiau palaipsniui pradėjo mažinti apribojimus, tikėdamasi paskatinti sunkumų patiriantį verslą.
Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad JK ekonomika susidūrė su didžiausiu ketvirtiniu nuosmukiu per daugiau kaip 40 metų – sausio–kovo mėnesiais ekonomika susitraukė minus 2,2 procento.
Visgi į duomenis buvo įtraukta tik pirmoji visa karantino savaitė, o ekonomistai prognozuoja, kad žala bus žymiai didesnė antrąjį ketvirtį.
Dar vienas nuosmukis įstumtų Didžiąją Britaniją į techninę recesiją.
Nuo krizės pradžios Anglijos bankas įliejo 300 mlrd. svarų grynųjų ekonomiką ir sumažino savo pagrindinę palūkanų normą iki rekordiškai mažo 0,1 proc. lygio – šia iniciatyva siekiama paskatinti verslą ir išsaugoti darbo vietas.
Tuo tarpu ekspertai apskaičiavo, kad bendros valstybės neatidėliotinų priemonių išlaidos gali siekti 300 mlrd. svarų.
