„Mes ir toliau teikiame pirmenybę sprendimui, kuris būtų pasiektas derybomis su ES, ir kartu su teisės aktų priėmimu esame atviri tolesnėms deryboms“, – sakė L.Truss parlamente.
Londonas nori, kad būtų peržiūrėtas vadinamasis Šiaurės Airijos protokolas, kuris yra 2019-aisiais sudarytos JK išstojimo iš ES sutarties dalis. Jis numato į Šiaurės Airiją iš Anglijos, Škotijos ir Velso gabenamų prekių patikrinimus.
Tokia tvarka piktinasi provincijos probritiški junionistai, teigiantys, kad tokios patikros kelia grėsmę Šiaurės Airijos, kaip JK dalies, statusui ir padidina suvienytos Airijos atsiradimo tikimybę.
JK sekretorius Šiaurės Airijai Brandonas Lewisas antradienį pareiškė, kad protokolas „nepadeda nei verslui, nei kam nors Šiaurės Airijoje“.
B.Lewisas televizijai „Sky News“ sakė, jog „pageidautina, kad problemos būti sprendžiamos sutarus su Europos Sąjunga“, tačiau „mes padarysime viską, ką turime padaryti siekiant užtikrinti, kad prekės iš Didžiosios Britanijos galėtų keliauti į Šiaurės Airiją taip, kaip tai turėtų vykti Jungtinės Karalystės vidaus rinkoje“.
Šiaurės Airijos probritiška Demokratinė junionistų partija (DUP) atsisako suformuoti valdžios pasidalijimo vyriausybę su proairiška partija „Sinn Fein“, reikalaudama atšaukti protokolą.
Prieš beveik dvi savaites „Sinn Fein“ iškovojo istorinę pergalę rinkimuose į Belfasto parlamentą Stormontą, po kurių pirmą kartą tapo didžiausia šios JK provincijos partija.
Dabar partijos lyderė Michelle O'Neill turėtų tapti Šiaurės Airijos pirmąja ministre – provincijos vykdomosios valdžios institucijos, kurioje „Sinn Fein“ dalytųsi valdžia su DUP, vadove.
Teisėkūros sprendinys
Dėl susidariusios aklavietės kyla grėsmė, kad Šiaurės Airija, kurioje tris dešimtmečius vyko kruvinas tarpkonfesinis konfliktas, užbaigtas 1998 metais pasirašytu Didžiojo penktadienio susitarimu, liks be vyriausybės.
Premjeras Borisas Johnsonas teigia, kad dabartinė padėtis kelia pavojų taikai ir stabilumui Šiaurės Airijoje ir kad jo vyriausybė turi teisę imtis veiksmų, jei ES atsisako patenkinti jos reikalavimus.
„Nenorime jo (protokolo) panaikinti, bet manome, kad jį galima peržiūrėti“, – sakė britų premjeras žurnalistams pirmadienį lankydamasis Šiaurės Airijoje, kur susitiko su provincijos politiniais lyderiais.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų JK ministrams selektyviai netaikyti tam tikrų protokolo nuostatų, visgi gali būti nepateiktas parlamentui, o jei būtų pateiktas, jo priėmimas užtruktų ne vieną mėnesį.
To gali nepakakti norint įtikinti junionistus vėl dalyvauti valdžios pasidalijime Šiaurės Airijoje. DUP pirmadienį pareiškė, kad ji tikisi „ryžtingų veiksmų“, o ne „teisės aktų pateikimo“.
„Tarptautinė sutartis“
ES, kuri jau kelis mėnesius diskutuoja su JK dėl protokolo įgyvendinimo gerinimo, tvirtina, kad dėl jo negalima derėtis iš naujo.
Europos lyderiai yra įspėję Londoną nesiimti vienašališkų žingsnių ir užsiminę, kad tai galėtų pakenkti visai „Brexito“ sutarčiai ir nulemti baudžiamuosius tarifus bei faktinį prekybos karą.
„Tai yra tarptautinė sutartis. Tai tarptautinė teisė. Negalime tiesiog apsimesti, kad jos nėra“, – pirmadienį Briuselyje sakė Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Simonas Coveney.
B.Johnsono vyriausybė teigia, kad į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies gabenamų prekių patikrinimai kenkia taikai provincijoje. Per pastaruosius pusantrų metų jau būta junionistų smurtinių protestų.
Atskiras prekybos susitarimas, pagal kurį provincijoje galioja daugelis Europos taisyklių, buvo sudarytas todėl, kad Šiaurės Airija turi vienintelę JK sausumos sieną su ES.
Atviros sienos su kaimynine ES nare Airija išlaikymas yra numatytas Didžiojo penktadienio susitarime, nes prie šios sienos dažnai įsiplieksdavo smurtas.
Tačiau tai reiškia, kad patikrinimai turi būti atliekami kitur. Jie reikalingi, kad į ES bendrąją rinką ir muitų sąjungą nesąžiningai nepatektų prekės.
Jungtinės Valstijos, kurios buvo Didžiojo penktadienio susitarimo laiduotojos, išreiškė nerimą dėl galimybės JK atsisakyti protokolo.
