Lėšos bus skirtos nedelsiant ir bus naudojamos natūraliems arealams atkurti, įskaitant gaisrų nuniokotas teritorijas, teigiama JK vyriausybės pranešime, paskelbtame per didžiojo septyneto (G7) aukščiausio lygio susitikimą, kuris vyko Prancūzijos kurorte Bjarice.
Šį JK žingsnį paskatino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris sekmadienį, per viršūnių susitikimą, paragino didžiausių pasaulio šalių vadovus kuo greičiau padėti nuo gaisrų nukentėjusioms valstybėms.
„Ne vieną savaitę su siaubu stebėdami, kaip prieš mūsų akis dega Amazonijos atogrąžų miškai, negalime nesuvokti, kokią žalą patiria gamta“, – sakoma B.Johnsono pranešime.
Nors apie 60 proc. Amazonijos regiono yra Brazilijoje, didžiuliai miškų plotai taip pat užima dalį Bolivijos, Kolumbijos, Ekvadoro, Prancūzijos Gvianos, Gajanos, Peru, Surinamo ir Venesuelos.
Tačiau E. Macrono pastangos sutelkti dėmesį į Amazonijos krizę per G-7 viršūnių susitikimą papiktino Brazilijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris išreiškė didžiulį pasipiktinimą dėl to, ką laiko išorės kišimusi. Jis taip pat pasmerkė E.Macrono „kolonistinį mentalitetą“.
B.Johnsonas taip pat teigė, kad tarptautinei bendruomenei būtina išspręsti svarbiausias klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemas.
„Tai yra dvi tos pačios monetos pusės – neįmanoma išspręsti vieno iššūkio nepašalinus kito“, – pažymėjo B.Johnsonas.
„Negalime sustabdyti klimato kaitos neapsaugodami natūralios aplinkos ir negalime atkurti pasaulio gamtos, neišsprendę klimato kaitos“, – pridūrė JK premjeras.
B.Johnsonas patvirtino, jog JK tikisi surengti 2020 metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, vadinamą COP26, kurią ekspertai laiko labai svarbia proga patikrinti, kaip įvairių šalių vyriausybės vykdo įsipareigojimus dėl kovos su visuotiniu atšilimu.
B.Johnsonas teigė, kad konferencijoje „daugiausiai dėmesio bus skiriama klimato pokyčiams, susijusiems su pačia gamta, tokiems kaip miškų atkūrimas“.
