Skolinimąsi paskatino priemonės, skirtos atgaivinti ekonomiką po koronaviruso pandemijos sukeltos krizės.
Grynasis viešojo sektoriaus skolinimasis per pirmąjį 2020–2021 finansinių metų ketvirtį padidėjo iki 141 mlrd. eurų, sakoma Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime.
Tai rekordinė atitinkamo laikotarpio suma, viršijusi visą 2019–2020 metų deficitą – 55,4 mlrd. svarų – daugiau nei du kartus.
Didžioji Britanija kovo 23 dieną įvestą karantiną pradėjo švelninti tik birželio pradžioje.
Birželį skolinimasis pasiekė 35,5 mlrd. svarų ir buvo penkis kartus didesnis nei tą patį mėnesį 2019 metais.
Visgi šis skaičius buvo mažesnis nei gegužę, kai skolinimasis siekė 45,5 mlrd. svarų.
Tuo tarpu bendra valstybės skola birželio pabaigoje padidėjo iki 1,983 trln. svarų, arba 99,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak ONS, tai buvo didžiausia dalis BVP atžvilgiu nuo pat 1961 metų.
„Akivaizdu, kad koronavirusas padarė didelę įtaką mūsų viešiesiems finansams, tačiau mes žinome, kad be atsako padėtis būtų buvusi kur kas blogesnė“, – teigė finansų ministras Rishi Sunakas.
„Geriausias būdas užtikrinti mūsų viešųjų finansų tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu yra sumažinti pandemijos sukeltus ekonominius padarinius“, – pridūrė ministras.
„Taip pat akivaizdu, kad vidutinės trukmės laikotarpiu privalėsime – ir tai padarysime – sugrąžinti savo viešuosius finansus ant tvaraus pagrindo“, – pridūrė jis.
Reaguodama į COVID-19 protrūkį, vyriausybė pradėjo kelių milijardų svarų dydžio skatinimo priemonių paketą, skirtą darbo vietoms ir platesnei ekonomikai apsaugoti.
Vykdydama skatinimo programą, vyriausybė parengė didelės apimties darbo vietų išsaugojimo schemą, pagal kurią ji kompensuoja didžiąją dalį darbuotojų atlyginimų.
JK vyriausybė kompensuoja maždaug 9,3 mln. darbuotojų iki 80 proc. darbo užmokesčio. Planuojama, kad ši schema baigsis spalio mėnesį.
Šiuo metu šalis baigia galutinai panaikinti dėl koronaviruso įvestus apribojimus, daugiausia dėmesio skirdama turistų apgyvendinimo ir turizmo pramonei.
Didžioji Britanija yra viena labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos šalių Europoje, užfiksavusi maždaug 45 000 žmonių mirtį.
