Valdžios sektoriaus grynasis skolinimasis praėjusį mėnesį sumažėjo iki 13,1 mlrd. svarų (15,6 mlrd. eurų), teigiama Nacionalinio statistikos biuro pranešime.
Tai buvo mažesnis rodiklis, palyginti su 15,5 mlrd. svarų, fiksuotais praėjusių metų analogišku laikotarpiu, kai valstybės iždą tuštino didžiulės pandemijos valdymui skirtos išlaidos.
Visgi praėjusio mėnesio skolinimosi lygis gerokai viršijo lūkesčius – 8,3 mlrd. svarų, nes susikaupusios palūkanos nustelbė didėjančias įplaukas iš mokesčių.
Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą žalios naftos, vidaus energijos ir maisto kainos smarkiai išaugo, padidindamos dešimtmečių aukštumas siekiančią infliaciją, ir paskatino Anglijos banką paskelbti palūkanų normos didinimą, dėl kurio padidėjo valstybės skolinimosi išlaidos.
Kartu duomenys parodė, kad infliacija padidino valstybės mokestines pajamas dėl išaugusių kainų vartotojams.
Naujieji duomenys reiškia, kad finansų ministro Rishi Sunako rankos gali būti dar labiau surištos paramos priemonių prasme, trečiadienį svarstant biudžeto atnaujinimą.
R.Sunakas sulaukia daugybės raginimų padėti sumažinti didėjančias pragyvenimo išlaidas, o pranešimai rodo, kad jis gali nuspręsti atidėti kitą mėnesį numatomą darbo mokesčių padidinimą.
„Iždo kancleris akivaizdžiai patiria didžiulį spaudimą padėti įveikti pragyvenimo išlaidų krizę, tačiau rekordinis skolinimosi lygis kartu su augančiomis palūkanų normomis tikriausiai sumažins jo dosnumą“, – mano „AJ Bell“ analitikas Laithas Khalafas.
Visgi R.Sunaką turėtų paguosti tai, kad Didžiojoje Britanijoje nedarbo lygis nukrito iki priešpandeminio lygio.
Tuo pat metu dėl didėjančios infliacijos reali atlyginimų vertė mažėjo sparčiausiai per aštuonerius metus.
R.Sunakas trečiadienį pateiks savo biudžeto ataskaitą parlamentui.
Jis jau užsiminė apie degalų varikliams mokesčio mažinimą, o žiniasklaida teigia, kad ministras taip pat gali atidėti planuojamą darbo mokesčio padidinimą.
