Valstybinė „Giraitės“ ginkluotės gamykla, įkurta dar 2000 m., buvo kone vienintelė žinoma gynybos pramonės įmonė Lietuvoje. Šiandien šio sektoriaus įmonių šalyje skaičius siekia apie 100 ir dar didėja. Karinės pramonės rinka sparčiai plečiasi, o tai – nauja niša Lietuvos įmonėms, kurios, įvertinusios šią situaciją, turi galimybę augti, ypač atsižvelgiant į tai, jog sąlygos tam – itin palankios.
Ir iššūkiai, ir galimybės
Lietuvos verslai visuomet išsiskyrė lankstumu ir gebėjimu greitai prisitaikyti, rasti naujų veiklos galimybių. Svarbus veiksnys yra ir tai, kad artima Ukrainos kaimynystė mums leidžia greitai ir plačiai plėtoti ryšius – tiesioginius, asmeninius ir institucinius, kurie Lietuvos įmonėms padeda iš pirmų lūpų išgirsti apie karo lauko poreikius. Lietuviškų dronų gamintojai, patobulinę produktus po testavimų karo zonose ir pagal ukrainiečių kariškių pastabas, jau generuoja pajamas – 8 mln. Eur vertės sandoris tarp KAM ir kelių lietuviškų dronų gamintojų jau ant jų stalų.
Vis dėlto, gynybos pramonėje veikiančios įmonės susiduria su itin daug reguliacinių iššūkių, kadangi sritis yra atidžiai prižiūrima ir ribojama, nuolat reikalaujanti papildomų patikrų. Todėl norint, jog Lietuvos įmonės pasinaudotų joms suteikiamomis galimybėmis, dalyvautų rinkoje, reikalingas ir atitinkamų institucijų įsitraukimas bei sutarimas, kaip padėti įmonėms vystyti savo veiklą. Diskusijų viešoje erdvėje daug, tačiau koks yra finansavimo poreikis gynybos įmonėms ir kiek reiktų investicijų greičiau kurti saugumo, gynybos inovacijas?
Suskaičiuotas poreikis
ILTE atliko rinkos tyrimą: paaiškėjo, kad atliepti įmonių poreikius, reikia 0,5 mlrd. eurų. Pusę šios sumos, 250 mln. EUR, Vyriausybė jau skyrė – nuo rugsėjo ILTE teikia tiesiogines paskolas gynybos pramonės įmonėms, įskaitant ir užsienio bendrovėms, norinčioms investuoti Lietuvoje.
Kodėl reikia tokių verslo paskatų? Norintiems sėkmingai veikti gynybos produktų rinkoje, reikia didelio įdirbio: įgyti patikimumą, suburti partnerių ratą bei laiko, kol užsakovai (pvz., kariuomenė) atlieka pirkimų procedūras. Lietuvoje šiuo metu daugelis tokio pobūdžio įmonių yra dar visai jaunos, mažos, todėl susiduria su iššūkiu – apyvartinių lėšų, kol ieškoma naujų užsakymų, trūkumu. Galiausiai, gavus užsakymus, neretai jie būna tokie dideli, kad prireikia skubiai išplėsti gamybos apimtis, užsakyti didelius žaliavų ir tarpinių detalių kiekius, o visam tam reikia lėšų, kurių jos neturi.
Gynybos srityje veikiančioms įmonėms kredito įstaigos (bankai, kredito unijos ir kt.) nėra linkusios skolinti dėl didelio rizikingumo.
Alternatyvių finansavimo šaltinių siūlomos sąlygos, tokios kaip kaina, sumos ir terminai – dažniausiai taip pat netenkina gynybos pramonės įmonių poreikių. Todėl finansuojant šį sektorių labai svarbus vaidmuo tenka valstybei, be kurios pagalbos daugelis tokių įmonių neturėtų sąlygų vystyti, plėsti veiklą.
Užnugaris labai reikalingas
Ne mažiau svarbus yra ir institucijų, kurios skiria subsidijas inovacijų bei produktų kūrimui finansuoti, įsitraukimas. Retas Lietuvos gamintojas gali konkuruoti mastu. Todėl norint greičiau pasiekti svarbius užsakovus, įsitraukti į gynybos pramonės vertės grandines, mūsų kelias galėtų būti nauji, individualizuoti sprendimai.
Galiausiai, ne vien pinigai svarbu. Glaudus bendradarbiavimas tarp mokslo, verslo ir kariuomenės yra viena iš būtinų sąlygų. Greitas idėjų ir produktų prototipų testavimas, galimybė gauti kvalifikuotus atsiliepimus, techninių parametrų įvertinimus yra itin svarbu. Nerasdamos pakankamos testavimų bazės šalyje, įmonės tokių galimybių ieško ir už Lietuvos ribų bei karo lauko sąlygomis. Be testų, sertifikatų, svarbu ir patikimi užsakovai. Labai sunku įtikinti užsienio šalies kariuomenę pirkti iš lietuviškos įmonės, jeigu tarp jos užsakovų nebūtų Lietuvos kariuomenės.
Aiškumas, kiek reikia pinigų sektoriui skatinti ir pirmoji 250 mln. EUR injekcija, kuria įmonės jau gali naudotis, turėtų padėti Lietuvai auginti gyvybingą, inovatyvią gynybos pramonę, kuri reikšmingai prisidėtų ne tik prie šalies ekonominės gerovės, bet ir visų žmonių saugumo.
