Į Lietuvą atvykęs A.Mitchellas nestokoja optimizmo ir toli gražu neatspindi ūkanotų nuotaikų, atskriejančių iš Albiono: „Po gyvenimo su ES mes sukursime sėkmingą ateitį, kadangi tokia yra tauta, kuria esame“.
Į Jungtinę Karalystę šiemet keliauja 4,2 proc. Lietuvos prekių eksporto, tai 7 pagal dydį prekybos partneris. Iš JK į Lietuvą atkeliauja 3,7 proc. prekių importo.
Su A.Mitchellu kalbamės apie tai, kokių rūpesčių, bet ir galimybių atveria JK pasitraukimo iš ES procesas, geriau žinomas kaip „Brexit“.
– Kokiu tikslu atvykote į Lietuvą, kokia jūsų misija?
– Aš esu Jos Didenybės prekybos komisaras Europai. Mano atsakomybė – padėti augti prekybai tarp Britanijos ir Europos šalių, įskaitant taip pat Lietuvą.
Atvykau čia kalbėtis su Lietuvos visuomene, su verslu, su vyriausybe apie Britanijos pramonės strategiją, tai yra brėžinys, kaip plėtoti mūsų prekybinius santykius ir investicijas su šalimis iš Europos ir pasaulio.
Britanijos pramonės strategija įvardija iššūkius, kurie, manoma, sudaro Britanijos ekonomikos augimo pagrindą ateityje.
Ką mes darome šiandien – bandome identifikuoti kelius, kuriais galime kooperuotis su Lietuva: norime identifikuoti galimybes ir atvesti Lietuvos verslą į JK, o taip pat padėti plėtoti verslą JK kompanijoms čia. Taip pat ieškome būdų bendradarbiauti su Lietuvos Vyriausybe – pavyzdžiui, padėti Vyriausybei plėtoti infrastruktūrą šalyje, diversifikuoti ir padėti augti ekonomikai.
Yra tam tikrų iššūkių, su kuriais susiduriame kartu. Pavyzdžiui, senėjanti visuomenė yra vienas iš iššūkių, arba judumas ateityje. Bet tikime, kad yra gerų idėjų, kurios vyksta Lietuvoje ir gali būti ateities bendradarbiavimo šaltiniu.
–Ar Lietuvoje lankotės pirmą kartą?
– Ne, čia buvau kelis kartus. Man gana pasisekė ir anksčiau, prieš kelerius metus, buvau paskirtas Britanijos ambasadoriumi Švedijoje. Tuomet buvau atsakingas ir už santykius su Baltijos bei Šiaurės šalimis. Nesu dažnas lankytojas, bet visada malonu čia sugrįžti.
Atvykdavau čia iš Stokholmo 2007-2011 m., ir netgi tuomet buvo galima justi, kad ši šalis galvoja apie savo ateitį, čia jaučiamas didelis optimizmas. Šiandien mes paklausėme prie pietų stalo: ar jaučiatės optimistiški dėl ateities – visi pasakė taip.
Šį rytą susitikau su grupe verslininkų ir ministrų, įskaitant transporto ir ekonomikos, pasikalbėti apie pramonės strategiją. Susitikau su jaunais verslo lyderiais, startuoliais, technologijų vizionieriais.
– Ko gero, svarbiausia ir įdomiausia tema šiuo metu – „Brexit“. Kokia dabar numatoma šio proceso baigtis, perspektyvos?
– Kaip žinote, norime iš ES išeiti su sutartimi, ir tai norime padaryti prieš šių metų spalio 31 dieną. Tai ir darome. Mes tikime, kad tai bus pagrindas deryboms ir sukurs mums stiprų pagrindą ateities santykiams tarp Britanijos ir ES.
Mūsų ambicija, neabejotinai, turėti kuo artimesnius santykius su ES šalimis, užtikrinti, kad ES ir JK piliečiai taip, kaip dabar, džiaugtųsi daugeliu laisvių ir galimybių keliauti ar dirbti kitose šalyse. Norime užsitikrinti, kad ateities prekybos kontekste būtume partnerės – kad Lietuvos kompanijos su JK galėtų prekiauti laisvai ir atvirai, taip pat ir Britanijos įmonės.
– Kaip vertinate esamą Lietuvos ir JK bendradarbiavimą? Ar yra ką tobulinti?
– Manau, kad tas bendradarbiavimas yra stiprus, kadangi JK yra daug lietuvių, kurie studijavo šalyje ir to pasekmė – susiformavo draugystės, santykiai, kurie labai daug reiškia, taip pat ir asmeniniame gyvenime. Asmeniniu lygmeniu, socialiniu lygmeniu santykiai yra labai stiprūs, prekyboje santykiai auga stipriai ir čia yra daug džiaugsmo mums visiems.
Žinoma, galima pasiekti dar daugiau, galime išplėsti prekybos santykius – čia daug yra galimybių.
Britų vartotojai yra labai plačių pažiūrų. Žinote, jie gana smalsūs, mėgsta naujoves
Pavyzdžiui, pagrindiniuose infrastruktūros projektuose yra britų kompanijos. Kai pagalvoji apie „Rail Baltica“, pvz., britų kompanijos jau užsitikrino keturis kontraktus, todėl tikimės daug daugiau.
Čia yra galimybių plėtojant giliojo uosto infrastruktūrą – jomis nedvejodamos turėtų naudotis britų kompanijos. Taip pat 5G tinklo plėtra transformuos visuomenę ir Lietuva yra puiki vieta bandyti naujas idėjas – norime galvoti, kaip galėtume dirbti kartu plėtojant autonominius sujungtus automobilius. Taip pat matome geležinkelių sistemos elektrifikaciją kaip ateities bendradarbiavimo galimybę, yra galimybių ir oro uostų plėtroje.
Versle Britanija turi daug ką pasiūlyti, mūsų verslo partnerystės klesti, ir mūsų darbas – sukurti priemones mūsų kompanijoms, mūsų verslui, kad jos galėtų tuo naudotis ir auginti prekybą ateityje.
–Ar lengva Lietuvoje plėtoti verslą JK kompanijoms?
– Daugiausia, taip, labai lengva. Ką mes matome – tai pasekmė to fakto, kad kartu esame ES narės: turime atvirą ir laisvą rinką, kuri leidžia mums plėtoti verslą kartu. Mes skatiname britų kompanijas čia ateiti, skatiname jas naudotis verslo galimybėmis.
– Kaip „Brexit“ pakeis prekybinius santykius tarp šalių?
–Verta pasižiūrėti atgal – per 12 mėnesių, iki 2019 m. sausio, Britanijos eksportas į 43 šalis kontinentinėje Europoje buvo vertas 353 milijardų svaro sterlingų (GBP). Tai sudarė 53 proc. Britanijos eksporto. Tuo pačiu metu, 51 proc. investicijų į JK atėjo iš kontinentinės Europos valstybių. Eksportas demonstruoja 3 proc. augimą per metus – vien tas augimas vertas 10,8 mlrd. GBP. Tad galime sakyti, kad JK prekybos apimtis su kontinentine Europa toliau auga.
Atvirai kalbant, ir vėliausi investicijų duomenys rodo, kad JK išlieka numeris vienas tiesioginėms užsienio investicijoms Europoje. Matome, kad kompanijos, vertindamos ateities perspektyvas, galvoja apie JK rinką.
Daugeliu atžvilgiu Britanija bus didžiausia ekonomika Europoje iki 2050 metų iš dalies dėl to, kad mūsų gimstamumo rodikliai išlieka stiprūs, populiacija atsinaujins, bet iš dalies ir dėl to, kad 4 iš TOP 10 pasaulio universitetų yra JK
Žinoma, yra tokių investicijų, kurios buvo sustabdytos, kai kurios kompanijos laukia ir žiūri, kaip bus susiderėta dėl pasitraukimo iš ES sutarties, kokios bus prekybos sąlygos.
Bet realybėje, mūsų prekyba su Europa išlieka stipri ir tai iš dalies dėl to, kad JK yra patraukli rinka, nepaisant „Brexit“.
Daugeliu atžvilgiu Britanija bus didžiausia ekonomika Europoje iki 2050 metų iš dalies dėl to, kad mūsų gimstamumo rodikliai išlieka stiprūs, populiacija atsinaujins, bet iš dalies ir dėl to, kad 4 iš TOP 10 pasaulio universitetų yra JK. Mes įsipareigoję investuoti į mokslinius tyrimus 2,7 proc. BVP artimiausius 5 metus. Mes reikšmingai investuojame į ekonomiką per pramonės strategiją. Žmonės į JK atvyksta norėdami plėtoti verslą ir dėl mokestinių iniciatyvų, infrastruktūros, prieigos prie talentų – visko yra. Jei galvoji apie savo verslo auginimą, JK vis dar yra labai geras pasiūlymas.
– O kaip patys britai jaučiasi dėl „Brexit“?
– Sąžininga pasakyti, kad referendumo rezultatas atsako į šį klausimą, kadangi 52 proc. žmonių balsavo už pasitraukimą ir 48 proc. žmonių balsavo – likti. Ir aš manau, iš tiesų, jei pasižiūrėsite į tuos laikus, kai JK prisijungė į ES, į ekonominę erdvę, kuri buvo tuo metu, visuomet JK buvo daugiau ar mažiau pasidalijusi narystės klausimu. Ji daugiau ar mažiau pasidalijusi išlieka ir šiandien – yra skirtingų požiūrių tarp skirtingų visuomenės segmentų.
Pagaliau, ir politika dėl to yra sudėtinga. Parlamentas tam tikra prasme tai atspindi – britų visuomenės paveikslą. Daug žmonių norėjo ir vis dar nori likti ES, dauguma norėjo ir vis dar nori pasitraukti. Tai atspindi, kaip šalis mąsto šiuo klausimu.
Šiame kontekste turėčiau pažymėti, kad tai nereiškia, kad mums nepasiseks pasitraukus. Priešingai – po gyvenimo su ES mes sukursime sėkmingą ateitį, kadangi tokia yra tauta, kuria esame.
Mes esame labai pragmatiški, mes esame labai atsparūs, mes eisime toliau ir sukursime ateitį, neabejotinai, kurioje šalis klesti. Žinoma, ir toliau būsime labai artimas ES partneris. Ir mūsų siekis yra sukurti prekybinius santykius, taip pat ryšius tarp žmonių, kultūrinius, švietimo, mokslo, tyrimų ryšius – išlaikyti artimus ryšius su draugais Europoje.
Bet taip pat mes tirsime kitas galimybes ir nepriklausomus prekybinius ryšius su likusiu pasauliu, tai suteiks mums galimybes sudaryti nepriklausomas prekybos sutartis, kurios leis geriau atspindėti Britanijos ekonomikos stiprybes.
Taigi, net jei pačioje JK nuomonės skiriasi dėl „Brexit“, kai kur nuomonės nesiskiria – kad turime susiimti ir susikurti sėkmingą ateitį.
– Ar yra aiškių naudų, kurias suteikia „Brexit“?
– Kalbant apie laisvos prekybos sutartis – mes norime būti pozicijoje, kuomet galime laisvai derėtis dėl prekybos sutarčių, kurios tinkamai atspindėtų galimybes Britanijos ekonomikoje.
Kai deriesi dėl prekybos sutarties kaip didelio bloko dalis, tu gauni privalumų, vertinant dydį ir prekybinę galią, neabejotinai. Bet kai deriesi dėl individualios ekonomikos, galbūt yra sektorių, kuriuose nieko negamini ir tau nereikia apsaugos, kurią suteikia ES prekybos sutartis. Taip pat yra ekonominių sektorių, kuriuos tikrai norėtume prioritetizuoti ir paremti prekybos sutartimis.
Todėl taip, manau, vertinant prekybos padėtį, mums tai yra galimybė. Mes privalome save organizuoti ir organizuosime save kitaip, kad tuo pasinaudotume.
– Ar vyksta kokių derybų dėl susitarimų su Lietuva?
– Mes šiandien nesame pozicijoje, kad galėtume derėtis dėl ko nors daugiau, nei dėl pasitraukimo susitarimo. Deramės su EK, bet ne su individualiomis ES narėmis. Po to, kai tik pasieksime susitarimą dėl ateities ekonominio bendradarbiavimo su ES, turėsime galvoti labai konkrečiomis sąlygomis apie mūsų dvišalius santykius su kiekviena iš ES šalių.
Priežastis, kodėl esu čia – identifikuoti galimus ateities kooperacijos šaltinius tarp mūsų ir Lietuvos ir manau, kad jų yra daug. Be abejonės, tai ir gyvybės mokslai, kurie čia itin sėkmingai plėtojasi, daug žada pasiekimai 5G srityje ir technologiniai pasiekimai. Daug yra galimybių, susijusių su infrastruktūra. Lietuvos ir JK bendradarbiavimo galimybės yra labai reikšmingos.
– Pastaruoju metu Lietuvoje sulaukėme finansinių technologijų bendrovių, kurios keliasi iš JK į Europą, antplūdžio. Kaip vertinate, ar ši tendencija tęsis?
– Nežinau, ar šis procesas sustos. Manau, Lietuva turi nuostabią galimybę sukurti tam tikrą fintech centrą. Turite tam reikiamų įgūdžių ir pajėgumų, tam tikra prasme turite ir mastą, kad būtų galima pritraukti daugiau verslų ir talentų. O talentai yra viso to esmė.
Mes visoje Europoje konkuruojame dėl įgūdžių, ir ne tik fintech sektoriuje, bet kalbant apskritai.
JK turime rekordiškai aukštą užimtumą ir istoriškai mažą nedarbą. Santykiai su šalimis, tokiomis kaip Lietuva, leidžia abiem pusėms pasiekti viena kitos įgūdžius, manau, kad tai mūsų bendradarbiavimo ateitis. Mums reikia augti kartu.
– Kokie JK produktai ir paslaugos paklausiausi Lietuvoje?
– Kalbant apie mažmeninę prekybą matome galimybes ateityje prabangos prekių rinkoje, esame itin stiprūs mados segmente. Ką dar norėčiau matyti – prabangių automobilių rinkos plėtrą.
Mums šios rinkos yra svarbios, norėtume, kad mažmeninės prekybos rinka atsivertų ir leistų britų kompanijoms čia būti geriau atstovaujamoms. Tai visiškai komerciniai procesai, tai nėra tai, dėl ko sprendžia Vyriausybė. Tačiau tikrai norime būti pozicijoje, kad galėtume pristatyti naujus JK prekės ženklus Lietuvoje.
Tam tikra prasme, Vyriausybė, pvz., mano, į prekybą kišasi tik ten, kur rinka veikia blogai – taip būna dėl informacijos trūkumo, ryšių trūkumo, galbūt žmonės nepagalvoja apie galimybes, kurias matome mes, todėl atkreipiame dėmesį.
Žinoma, mažmeninės prekybos sektorius yra kryptis, kuria keliaujame. Mes norėtume, kad lietuviai nešiotų „Cambridge“ rankines ir važinėtų „Jaguar“ automobiliais.
–Ar matote sričių, kur rinka dabar veikia netinkamai?
– Mūsų mažmenininkai, mados pramonė yra itin stiprūs. Paprastai, kur Europos rinkoje padėdavome – žiūrėdavome į rinkas, kur manome, kad prekės ženklai galėtų būti reprezentuojami pagrindinėse gatvėse, o jų nėra. Ir jų nėra ne dėl to, kad ten nėra rinkos – dažniausiai kompanijos pačios nežino apie galimybes rinkoje. Todėl darbas, kurį darome – informuojame apie rinką, kur matome ateities paklausos augimo potencialą. Pristatome tai mažmenininkams, platintojams ar agentams, priklausomai nuo vietos rinkoje pasirinkto veiklos modelio.
– O kaip su JK vartotojais – ar jiems galėtų būti įdomūs kokie nors lietuviški produktai, paslaugos? Kas juos domina?
– Žinoma. Aš asmeniškai nesu gerai informuotas apie atskirus produktus ar paslaugas. Tačiau pasakyčiau, kad britų vartotojai yra labai plačių pažiūrų. Žinote, jie gana smalsūs, mėgstame naujoves, todėl jei aš patarinėčiau Lietuvos Vyriausybei dėl eksporto strategijos, kiek tai susiję su produktais ir paslaugomis, aš skatinčiau naudotis galimybėmis, kurias suteikia JK prekybos mugės – pasinaudoti galimybėmis ir supažindinti lietuvių tiekėjus su britų agentais.
– Kokių dar galimybių JK siūlo užjūrio verslui?
– Reguliariai organizuojame prekybos misijas. Pavyzdžiui, ką tik į technologijų savaitę Londone pakvietėme grupę technologijų srityje dirbančių moterų verslininkių, tarp jų ir iš Lietuvos. Žiūrime į galimybes, pvz., autonominių sujungtų automobilių kontekste.
– Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri neramina verslą – apibrėžtumo trūkumas. Kaip vertinate, kada aiškumo ir stabilumo bus daugiau?
– Kaip ir sakiau, mūsų tikslas – užtikrinti, kad paliktume ES su sutartimi ir tai padarytume iki spalio 31 d. Ir manau, kad tame taške, po sunkaus proceso rasime sutarimą, kaip pasitraukti, tuomet bus baigta ir būsime pozicijoje, kai galėsime konstruktyviau ir optimistiškiau galvoti apie ateitį. Pasitraukimas savaime kuria neigiamą požiūrį į santykius.
Aš nuoširdžiai tikiu, kad po pasitraukimo visi psichologiniai efektai pasitrauks, pradėsime galvoti apie ateitį ir darbą su Europos partneriais, kad pastatytume pagrindą ateities santykiams. Manau, neaiškumo periodas bus pasibaigęs.
Negalime sakyti, kad neliks klausimų dėl ateities bendradarbiavimo – tačiau tai jau bus kitokia aplinka verslui plėtoti.
Atvirai, manau, kad didesnis iššūkis – platesnė prekybos aplinka, tai JAV ir Kinijos prekybos konfliktas kuria didesnį neapibrėžtumą pasaulyje. Yra nesutarimų dėl ateities, kokia bus reformuota Pasaulio prekybos organizacija, kuri nustato kelių eismo taisykles prekyboje.
„Brexit“ šiame kontekste svarbus, bet ne pats svarbiausias faktorius globaliame neapibrėžtume dėl prekybos. Tikiu, kai pasieksime pasitraukimo iš ES tašką ir judėsime link ateities santykių kūrimo, psichologiškai būsime kitame kontekste.
– Paskutinis klausimas – kaip „Brexit“ pakeis JK esančių lietuvių gyvenimą? Ar ateityje Lietuvos talentai bus laukiami JK?
– Manome, kad pateikėme dosnų pasiūlymą siekdami užtikrinti ES ir Lietuvos piliečių teises JK. Mes tikime, kad taip daryti yra teisinga – tiek mūsų ekonomikos, tiek individualių asmenų atžvilgiu. Tikimės, kad bus sutartis su ES kolegomis, kurie apsaugos britų piliečių teises. Visokeriopai vertinant yra prasminga būti supratingiems ir jautriems tų ES piliečių, kurie yra JK rezidentai, atžvilgiu.
Žvelgiant į ateitį – mūsų ketinimas yra sukonstruoti ateities imigracijos sistemą tokią, kuri būtų pagrįsta talentais, įgūdžiais, bet ne geografinėmis teritorijomis. Sieksime į JK pakviesti ir pritraukti talentingiausius individus, kurie prisidėtų prie mūsų ekonomikos, kurtų verslą ir padėtų mums kaip šaliai augti. Tai tikrai nėra durų uždarymas, tai kitoks požiūris į imigraciją, kuris susijęs ne su geografija, bet su įgūdžiais.
Talentingi lietuviai, daug jų JK yra ir dabar, daug jų sukūrė verslus – jie ir toliau bus laukiami JK.
– Ačiū už malonų pokalbį.
– Tikrai malonu būti čia, kai temperatūra Vilniuje 36 laipsniai Celsijaus. Galbūt jau turėtumėte pristatyti save kaip būsimą Viduržemio Europos sostinę (šypsosi).
