„Pasiekėme labai prasmingos pažangos ir sutarėme dėl tam tikro pagrindo, – sekmadienį „Fox News“ sakė jis. – Tad dabar mes sutarėme atsisakyti importo muitų, kol įgyvendintume tą pagrindą.“
Kiek anksčiau sekmadienį apie susitarimą pranešė Pekinas.
Tokia informacija pasirodė po Vašingtone įvykusių aukšto lygio derybų bei po kelis mėnesius tvyrojusios įtampos dėl to, ką Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas vadino nesąžiningais komerciniais santykiais tarp dviejų ekonominių milžinių.
„Abi pusės pasiekė konsensusą. Mes nekariausime prekybos karo ir nustosime vieni kitiems didinti muitus“, – sekmadienį Kinijos derybininkams Vašingtone vadovavusį vicepremjerą Liu He citavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Jis pavadino tokį susitarimą „būtinybe“: „Tuo pat metu būtina suvokti, kad neįmanoma ištirpinti ledo per vieną dieną ir kad prireiks laiko išspręsti struktūrines ekonominių ir prekybos santykių problemas.“
Kiek anksčiau Vašingtone išplatintame bendrame pranešime Pekinas pranešė pirksiąs „gerokai“ daugiau amerikietiškų prekių, tačiau daugiau detalių nebuvo paskelbta.
Kaip žinoma, D.Trumpas ne kartą koneveikė Kiniją dėl didžiulio Amerikos užsienio prekybos deficito su šia šalimi, vadindamas jį grėsme nacionaliniam saugumui. Jis taip pat grasino įvesti milijardų dolerių vertės importo muitus kiniškoms prekėms. 50 mlrd. JAV dolerių vertės muitų Kinijai Amerika ketino įvesti jau kitą savaitę.
Vašingtone dėl prekybos derėjosi Liu He ir JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino vadovaujamos delegacijos. Kinijos vicepremjeras taip pat susitiko ir su D.Trumpu. Anksčiau delegacijos buvo susitikusios Pekine.
„Pasiektas konsensusas imtis efektyvių priemonių ir gerokai sumažinti Jungtinių Valstijų prekybos prekėmis deficitą su Kinija, – nurodoma bendrame pareiškime. – Siekdama patenkinti augantį Kinijos žmonių vartojimą ir aukštos kokybės ekonominės plėtros poreikį, Kinija gerokai padidins Jungtinių Valstijų prekių ir paslaugų pirkimą.“
„Prasmingi padidinimai“
Praėjusiais metais Jungtinių Valstijų užsienio prekybos su Kinija deficitas siekė 375,2 mlrd. JAV dolerių (318,5 mlrd. eurų). Amerikos politikai populistai jau ne vieną dešimtmetį kaltina Azijos milžinę siurbiant amerikiečių darbo vietas. Vašingtonas, kaip teigiama, reikalavo, kad deficitas iki 2020 metų būtų sumažintas mažiausiai 200 mlrd. JAV dolerių (169,8 mlrd. eurų).
Tačiau bendrame panešime nenurodoma, kad Kinija sutiko su tokiu tikslu. Jame nurodoma, kad šalys sutarė dėl „prasmingų padidinimų“ JAV žemės ūkio ir energijos eksporto srityse. Liu He sakė, kad naujas prekybinis bendradarbiavimas apims ir medicininės priežiūros, aukštųjų technologijų produktų ir finansų sritis, skelbia „Xinhua“.
Taip pat sutarta stiprinti bendradarbiavimą apsaugojant intelektinę nuosavybę. Šis klausimas ilgą laiką buvo viena pagrindinių Amerikos nepasitenkinimo priežasčių.
Prekybos derybas komplikavo artėjantis Singapūre įvyksiantis D.Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimas. Pastarasis yra konsultavęsis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Kinija yra Šiaurės Korėjos didžiausia prekybos partnerė, o D.Trumpas ne kartą spaudė Pchenjaną pažaboti savo branduolinę ir raketų programas.
