Populiariausios apsipirkimo dienos – „juodasis penktadienis“, „kibernetinis pirmadienis“ ir visas prieššventinis mėnuo – laikas, kai sukčių veikla ypač suaktyvėja, pandemijos metu sukčiavimo atvejų skaičius gerokai išaugo, o sukčių taktikos tampa vis sudėtingesnės. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį.
„Experian“ parengtoje skaitmeninės tapatybės ir sukčiavimo ataskaitoje teigiama, kad 44 proc. vartotojų klaidingai mano, kad sukčiavimo prevencija yra susijusi su jų mokėjimo kortelių ir banko sąskaitos duomenų apsauga. Tačiau ir tokie asmens duomenys kaip gimimo data, adresas ir asmens kodas, leidžia sukčiams pavogti vartotojų tapatybę ir perimti jų sąskaitas finansų įstaigose. Tad svarbu atsakingai įvertinti, su kuo dalijamasi asmenine informacija.
Sukčiai gali gauti vartotojo informaciją įvairiais kanalais, pavyzdžiui, peradresuoti vartotoją į kenkėjišką puslapį arba mokėjimo nuorodą ar naudoti netikrų internetinių parduotuvių tinklalapius, norėdami gauti mokėjimo kortelės duomenis.
Anksčiau pavogtų mokėjimo kortelių duomenis ir slaptažodžius jie gali įsigyti ir tamsiajame internete (dark net), ar tiesiogiai perimti naudojimąsi vartotojo paskyra naudodami netikras programėles ir el. laiškus. Viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių, skirtų išvilioti vartotojo duomenis, žinutės apsimetant jų banku, pažįstamu žmogumi arba tokiomis organizacijomis kaip policija ar mokesčių inspekcija. Taip pat pastaruoju metu daugėja sukčiavimo atvejų, kuomet internetu parduodamos prekės ar paslaugos užsakovo nepasiekia, o sumokėti pinigai sukrenta į sukčių kišenes.
„Kovoje su sukčiavimu naudojame kompiuterių mokymo (machine learning) algoritmus, kad aptiktume įtartinas operacijas realiuoju laiku. Aptikus įtartiną veiklą, kliento kortelė užblokuojama, kad būtų apsaugoti jo pinigai. Jei klientas įtaria, kad jo paskyra buvo pasinaudota, jis turėtų nedelsdamas prisijungti prie savo programėlės, užblokuoti kortelę ir susisiekti su klientų aptarnavimo komanda“, – atkreipia dėmesį Vytautas Danta, „Revolut“ įmonių Lietuvoje Atitikties vadovas Europai.
Jis pataria, kaip šventinės karštinės metu imtis papildomų saugumo priemonių, kad sumažintumėte sukčiavimo riziką apsiperkant internetu:
- Sustiprinkite savo finansinių paslaugų teikėjo paskyrą prisijungimu biometriniais duomenimis – piršto antspaudu arba veido nuskaitymo funkcijomis.
- Programėlėje išjunkite mokėjimus internetu, bekontakčius mokėjimus bei pinigų išėmimą iš bankomato, jei jais šiuo metu nesinaudojate.
- Pirkdami internetu naudokite virtualias vienkartines mokėjimo korteles. Šio tipo kortelės gali būti naudojamos vieną kartą atsiskaitant internetu, o atsiskaičius kortelės numeris automatiškai pasikeičia. Taip internetiniai sukčiai nebegalės pasinaudoti jūsų kortelės duomenimis.
- Pirkite iš žinomų ir patikimų e-parduotuvių. Paprastai jų adresas internete turėtų prasidėti https, o ne http. Taip pat ieškokite spynos piktogramos, esančios prieš tinklalapio pavadinimą, nurodančios, kad svetainė yra apsaugota skaitmeniniu sertifikatu.
- Niekada neatskleiskite PIN kodų, slaptažodžių ir asmeninės informacijos telefonu ar internetiniuose pokalbiuose.
- Nespauskite ant įtartinų nuorodų, kurios siunčiamos prisidengiant laimėjimu loterijoje, apmokėjimu už siuntą, kurios net nelaukėte.
- Jei įtariate, kad jūsų sąskaita buvo pasinaudota, nedelsiant susisiekite su banko klientų aptarnavimo komanda ar policija.
