Kriptovaliutų flagmanas bitkoinas nuo šių metų sausio per metus patyrė maždaug 65 proc. nuostolį.
Coinmarketcap.com duomenimis, 2022 m. sausio pradžioje šios kriptovaliutos vienetas kainavo apie 47 tūkst. JAV dolerių, tačiau dabar vertė tesiekia 16,4 tūkst. JAV dolerių.
Antroji pagal populiarumą kriptovaliuta eteris (angl. ethereum) krito dar labiau. 2022 m. sausio 1 d. vieneto vertė siekė 3863 JAV dolerius, o dabar jis vidutiniškai pardavinėjamas už 1200 JAV dolerių. Tai – 68 proc. kritimas.
Šis rezultatas toli gražu ne blogiausias. Pavyzdžiui, ilgą laiką populiariausiųjų dešimtuke buvusios Polkadot (DOT) vertė per metus nukrito 83 proc. – nuo 26,7 iki 4,5 JAV dolerio. Panašiai per metus nukrito ir kita populiari kriptovaliuta Cardano – 81 proc.
Investuotojai praėjusių metų pradžioje investavę į Solana kriptovaliutą turėtų graužti nagus – vienos populiariausių kriptovaliutų vertė 2022 m. krito nuo 170 JAV dolerių iki 11,5 JAV dolerių. Tai – 93 proc. vertės kritimas.
Kitos didžiausiųjų dešimtuke esančios kriptovaliutos taip pat krito dešimtimis procentų. Ripple nuostolis – apie 60 proc., didžiausios kriptovaliutų keityklos „Binance“ išleistos BNB – 52 proc., o milijardieriaus Elono Musko 2021 m. itin mėgtos ir savotiškai globotos Dogecoin metinis vertės praradimas siekia 64 proc.
Vis dėlto per metus būta ir gerokai staigesnių ir rimtesnių kritimų. Nors rinkoje įprasta, kad mažai žinomos kriptovaliutos staigiai iškyla ir taip pat staigiai subliūkšta, 2022 m. buvo negailestingi ir kai kurioms populiariausioms, milijonų vartotojų pasitikėjimą užsitarnavusioms monetoms.
Lapkritį bankrutavusios kriptokeityklos FTX žetono FTT vertė dramatišką kritimą patyrė per pastaruosius du mėnesius, pradedant lįsti informacijai apie FTX vadovo Samuelio Bankman-Friedo sukčiavimą.
2022 m. sausio mėnesį FTT kainavo 38,3 JAV dolerio, tačiau šiandien norėdami jį parduoti pirkėjai džiaugsis gavę 0,87 JAV dolerio. Tai – beveik 98 proc. kritimas.
Tiesa, tokia „grąža“ gali pasirodyti ne tokia jau bloga, palyginus su kitu kriptorinką supurčiusiu atveju.
Gegužės mėnesį žemyn iškart nusirito net dvi tarpusavyje susijusios kriptovaliutos – „TerraUSD“ ir „Luna“.
Pastaroji buvo pervadinta į „TerraClassic“.
„Luna“ metų pradžioje, buvusi verta apie 85 JAV dolerių už vienetą, gegužės mėnesį vos per kelias dienas tapo praktiškai bevertė, o dabar vienetas tekainuoja 0,00015 JAV dolerio.
Griūtį sukėlė jos porininkė, kurią ištiko dar didesnis fiasko. „TerraUSD“ (dabar vadinama „TerraClassicUSD“) veikė kaip stabilios vertės kriptovaliuta (angl. stablecoin). Itin dinamiškame kriptovaliutų pasaulyje stablecoinai vertinami todėl, kad jų kaina beveik nesikeičia ir visuomet siekia arba lygiai, arba su minimaliu nuokrypiu svyruoja apie 1 JAV dolerį.
Tačiau „TerraUSD“ kainai gegužę netikėtai nusileidus žemyn, taip sugriaunant jos patikimumą ir stabilumą, jos turėtojai suskubo išsiparduoti. Sausio 1 d. kainavusi 1 JAV dolerį, dabar „TerraClassicUSD“ tekainuoja 2 ct.
Įmonių akcijos taip pat degino pinigus, bet indeksai krito gerokai mažiau
Tiesa, investuotojai per metus galėjo nusivilti ne tik kriptovaliutomis, bet ir kai kurių tradicinių turto klasių vertėmis.
Akcijų rinkoje taip pat netrūko vertės smigimų net tarp labai žinomų stambių kompanijų. Pavyzdžiui, automobilių gamintojo „Tesla“ akcijos per metus krito nuo maždaug 400 JAV dolerių už vienetą iki 121 JAV dolerio. Tai – apie 70 proc. kritimas.
„Facebook“ savininkės „Meta“ akcijų vertė krito 66 proc., „Amazon“ – 51 proc.
Tačiau bendrai akcijų indeksai, nors ir prarado vertę, krito nuosaikiau – štai vienas pagrindinių JAV akcijų indeksų „Dow Jones“ per metus nukrito 9,7 proc., „S&P 500“ – apie 20 proc.
