Kiekviena netipinė situacija, kurią lydi nemenkas nežinomybės ir nerimo jausmas, aktyvuoja mūsų gynybinius mechanizmus ir, kartais net nejučia, verčia ruoštis itin nepalankiam scenarijui. Budrumas ir atsargumas – reikalingos ir vertingos savybės, tačiau perdėtas nerimas ar panika nėra geri patarėjai.
Apgalvoti sprendimai dėl didesnių išlaidų
Racionaliai pažvelgti į planuojamas didesnes išlaidas verta visais atvejais, ne tik neramumų laikotarpiu. Viena vertus, didesnis malonus pirkinys gali tapti šiokia tokia paguoda, kai jaučiamės nesaugūs, tačiau šis poveikis dažniausiai būna trumpalaikis. Kita vertus, išleidę didesnę sumą pinigų, galime pasijusti mažiau finansiškai saugūs. Ypač, jei mūsų turimas finansinis rezervas nėra didelis arba jo neturime iš viso.
KOG instituto užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad šiuo laikotarpiu daugiau ne pusė – 56 proc. – gyventojų ketina atidėti stambius pirkinius. Kas antras šalies gyventojas ketina kol kas atidėti atostogų planus, 46 proc. planuoja mažinti išlaidas pramogoms.
Mums visiems šiandien tenka spręsti dilemą, kaip teisingai pasielgti su savo pinigais, ir šiuos sprendimus turime priimti patys. Tačiau nepamirškime, kad smarkiai stabdomas vartojimas ilgainiui pradeda kenkti verslui ir šalies ekonomikos augimui.
Tad šioje situacijoje svarbu nepanikuoti – verta ramiai peržiūrėti savo santaupas, planus ir finansinius įsipareigojimus, rūpinantis savimi, tačiau nedera pamiršti ir bendro šalies ekonomikos paveikslo.
Pirmenybė finansiniam rezervui
Kai asmeninių finansų ekspertai kalba apie finansinį rezervą, reikalingą staiga sumažėjus ar iš viso nutrūkus pajamoms arba išaugus išlaidoms, pirmiausia turimos omenyje netikėtos išlaidos. Tai gali būti autoremontas netikėtai sugedus automobiliui, sumažėjusios pajamos dėl ilgėliau užsitęsusio nedarbingumo ar būtinos išlaidos sveikatos priežiūrai ar reabilitacijai.
Vis dėlto, finansinis rezervas – labai svarbus psichologinio ir finansinio saugumo elementas, kai kalba pasisuka apie tokį įtemptą laikotarpį, kokį išgyvename šiandien. Jei turite sukaupę 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų (ar didesnį) rezervą, galite jaustis ramiau.
Jei tokio rezervo neturite, jo kaupimui vertėtų teikti prioritetą, nes jau antra krizė per paskutinius dvejus metus patvirtina − ji gali ateiti tikrai netikėtai, per vieną naktį.
Grynųjų atsargos – saugumo jausmui
Rusijos karo Ukrainoje pradžioje buvo galima stebėti išaugusius gyventojų srautus prie bankomatų, kai kuriais atvejais ne visiems pavykdavo išsigryninti norimą sumą pinigų.
Vis dėlto, pagrindo nerimauti dėl pinigų išsigryninimo nėra – Lietuva yra pasirūpinusi pakankamu grynųjų pinigų kiekiu, jų konkrečiuose bankomatuose gali pritrūkti nebent dėl logistinių niuansų, kai bankomatas ištuštėja sparčiau, nei įprastai.
Tačiau jei grynųjų atsargos piniginėje jums šiuo metu užtikrintų didesnį komforto ir saugumo jausmą, nedvejodami jais pasirūpinkite.
Konsultacijos dėl finansų
Paprastai į finansų institucijas žiūrime kaip į tas įstaigas, į kurias konsultacijos kreipiamės dėl vienos ar kitos paslaugos. Pavyzdžiui, kai norime gauti finansavimą būstui įsigyti, pasirūpinti finansų kaupimu senatvei ar vaikų ateičiai.
Vis dėlto, finansų institucijos yra ir tos vietos, kurios gali suteikti atsakymus pačiais įvairiausiais asmeninių finansų klausimais. Jei tokių klausimų kyla, klauskite, registruokitės į konsultaciją – kvalifikuotų ekspertų atsakymai ir patarimai, tikėtina, padės ramiau pažvelgti į situaciją.
Galiausiai, girdint apie Ukrainos žmonėms skiriamą milijoninę paramą, socialiniuose tinkluose stebint, kaip prie krizės sprendimo prisideda vieni ar kiti pažįstami, gali atrodyti kad asmeninė kelių ar keliolikos eurų auka nieko nekeičia.
Tačiau čia svarbu atminti, kad bet kokia auka Ukrainai šiuo sunkiu metu yra svarbi ir reikalinga, ir tai tikrai nebūtinai turi būti pinigai. Prisidėdami prie savanoriškos veiklos, dalindamiesi informacija apie pagalbos galimybes, išsakydami pilietinę poziciją ar atiduodami savo daiktus karo pabėgėliams mes taip pat padedame Ukrainai.
