Artimiausias ECB pinigų politikos formavimo posėdis vyks jau šiandien, vasario 2 d., ir greičiausiai po šio susitikimo išgirsime žinias apie vėl keliamą bazinių palūkanų normų kartelę bei nusiteikimą tai pakartoti artimiausioje ateityje.
Kaip prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai, bazinės palūkanų normos bus didinamos dar kelis mėnesius ir š.m. birželio mėnesį jos, tikėtina, pasieks 3,25 proc. Šalia to kasdieniams finansams įtakos turės nors ir lėčiau auganti, tačiau vis dar pakankamai didelė infliacija.
Stresui mažinti – finansų kontrolė
Bėgant laikui keičiasi pinigų vertė ir mūsų gaunamų pajamų kiekis, modernėja finansų valdymo įrankiai, tačiau bazinės finansų valdymo taisyklės nekinta. Ir tikrai ne veltui – nes jos veikia.
Taigi, susidūrus su tokia situacija, kuomet kainos, o tuo pačiu ir būtinosios išlaidos auga greičiau nei mūsų pajamos, efektyviausiai prie pokyčių prisitaikyti padės kruopštus finansų planavimas. Arba kitaip tariant, išlaidų įvertinimas ir šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymas.
Jei nesekame savo išlaidų, neturime susidarę biudžeto plano ir kiekvieną mėnesį išleidžiame tiek, kiek uždirbame, kiekviena naujiena apie kainų augimą natūraliai kelia stresą. Reikšmingai mažinti dėl finansų kylantį stresą gali kontrolės jausmas, kurį suteikia aiškus žinojimas, kam ir kiek išleidžiame bei kokias galimybes turime perskirstyti savo išlaidas.
Tam reikėtų atidžiai peržiūrėti poros paskutinių mėnesių išlaidas, įvertinti, kurios iš jų yra būtinos, o kada pinigus leidžiame tik savo malonumui. Tikėtina, kad tokio vertinimo metu atrasime pirkinių, kurie kainuoja nedaug ir vieno apsipirkimo metu reikšmingos dalies nesudaro, tačiau mėnesio gale virsta į reikšmingą sumą. Į šią kategoriją neabejotinai papuls ir įvairios vaizdo ir garso turinio prenumeratos, kurias galima laikinai stabdyti arba apskritai apsvarstyti jų reikalingumą.
Tuomet šias išlaidas beliks racionaliai paskirstyti biudžeto lentelėje ir taip pamatyti realų vaizdą, kurią nebūtinų išlaidų galime susimažinti ar atsisakyti, norint padengti, pavyzdžiui, pabrangusią paskolą ar būsto nuomos kainą.
Taupyti nereiškia save skriausti
Dar vienas itin naudingas bazinis finansų valdymo įgūdis – taupymas. Jis kartais nepelnytai asocijuojamas su idėja, kad atsisakydami kai kurių pirkinių ar išlaidų mes save skriaudžiame, tačiau iš tiesų taupymas yra vienas iš būdų užsitikrinti finansinį saugumą ir ramybę. Juk išgirsti žinią apie augančias kainas turint santaupų yra psichologiškai lengviau nei tuomet, kai neturime jokio finansinio rezervo.
Finansų „pagalvė“, kurios rekomenduojamas dydis turėtų siekti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą, užtikrina didesnę ramybę ir tose situacijose, kuomet netikėtai sumažėja pajamos arba dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ligos ar traumos nedirbama ilgesnį laiką arba darbo iš viso netenkama.
Galiausiai, taupyti nebūtinai visuomet reiškia kažko atsisakyti. Kai kuriais atvejais paprasčiausiai reikalingos ekonomiškesnės įprastų prekių ar paslaugų alternatyvos. Čia pagelbės ir pirkinių planavimas – eidami į parduotuvę su reikiamų prekių sąrašu sumažinsime impulsyvaus pirkimo riziką. Labai dažnai būtent impulsyvūs pirkiniai, net ir smulkūs, tačiau gan dažni, mėnesio gale verčia kilstelti antakį – kurgi dingo mūsų pinigai.
Be to, ši situacija gali būti gera proga realiai sustiprinti tvaraus vartojimo įgūdžius. Pavyzdžiui, pirkti tik tiek maisto, kiek tikrai suvartosime, vietoje naujo sezono rūbų paieškų dar kartą peržvelgti turimą spintos turinį ar atrasti sparčiai populiarėjančias naudotų daiktų apsikeitimo ar pardavimo platformas.
Taigi, kontroliuoti savo išlaidas, leisti pinigus sumaniau ir pradėti taupyti verta jau šiandien, o tam resursų atrasti padės ne kas kita, o elementari išlaidų revizija ir biudžeto planas.
