Jurgis Didžiulis: mus užpuolė cinizmo epidemija – ir santykius vertiname pinigais

Kasdien šimtuose biurų keliamas klausimas: „Kiek mums tai kainuos? O kiek augs pardavimai?“ Verslo sėkmę įprasta matuoti pinigais. Tačiau mokslinį darbą apie socialinį kapitalą parašiusio atlikėjo Jurgio Didžiulio teigimu, pradedame sirgti „cinizmo epidemija“. Žinome įvairių paslaugų ir prekių kainas, tačiau nebesugebame suvokti žmogiškų santykių, pagalbos be jokios naudos sau vertės. Dėl šios priežasties lietuvių verslininkai neretai ignoruoja socialinę atsakomybę. Praėjusią savaitę vykusio „Socialinio verslo forumo“ pranešėjai dalijosi patirtimi, kaip įkurti verslą, kuris neštų naudos ir visuomenei, ir jo savininkui.
Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Dalykai, kurių neįmanoma įvertinti pinigais

Jau metus už įvairius gerus darbus, maisto produktus ar daiktus grojantis muzikantas J.Didžiulis, forume surengęs gitaros ritmais nuspalvintą prezentaciją, nupiešė ironišką šiandieninio pasaulio vaizdą: „Mergina atsidėkodama už gražią dainą mane pabučiavo – kaip manote, kiek vertas jos bučinys? O kokia suma įvertintumėte savo santykius su žmona?“

J.Didžiulis ne tik koncertuoja, bet ir rengia pristatymus verslo įmonėms apie socialinį kapitalą bei socialinę atsakomybę. Atlikėjas yra parašęs baigiamąjį universiteto darbą šia tema. 

Dariaus Kučio nuotr./Jurgis Didžiulis
Dariaus Kučio nuotr./Jurgis Didžiulis

„Kiekvienas verslas turi socialinę ir aplinkosauginę kainą. Ir ją norima užkrauti kažkam kitam. Per pastaruosius dvejus metus, kol domiuosi šia tema, pastebėjau, kad tai yra didžiulė ir labai dažna problema“, – kalbėjo muzikantas.

Ar geras buvo bučinys, kiek jis kainuoja? O jūsų santykiai su žmona? Kaip manote, kokia jų piniginė vertė? Net jei juos įvertintumėte milijardais dolerių – vis tiek skamba absurdiškai, – kalbėjo J.Didžiulis.

Pastaruosius metus J.Didžiulis neparduoda bilietų į savo koncertus. Jis groja už daržoves, kunigo palaiminimą, pasiplaukiojimą valtimi, gerus darbus ir daugybę kitų dalykų, kuriuos jam pasiūlo žmonės už galimybę paklausyti jo koncerto.

J.Didžiulio teigimu, verslininkams labai patinka kalbėti apie vertę. Tik, deja, ne apie socialinę.

„Socialinė atsakomybė šiandien yra kaip higiena. Tiesiog negali jos ignoruoti, neturėti žmogiškumo ir atsakomybės. Šiandien mes žinome bet kurio daikto piniginę išraišką. Tačiau pradedame sirgti cinizmo epidemija – kitaip tariant, vertinti socialinę gerovę ir santykius iš piniginės perspektyvos“, – pasakojo jis.

J.Didžiulis pateikė pavyzdį: „Mergina sakytų – koncertas buvo fantastiškas, leisk, aš tave pabučiuosiu.“ O kas nors iš jūsų paklaustų, ar geras buvo bučinys, kiek jis kainuoja? O jūsų santykiai su žmona? Kaip manote, kokia jų piniginė vertė? Net jei juos įvertintumėte milijardais dolerių – vis tiek skamba absurdiškai. Bėda ta, jog kai tik turime ką nors įvertinti, bandome paversti tai pinigine išraiška.“

Pastaraisiais metais domėjęsis įvairiais moksliniais tyrimais socialinės atsakomybės srityje, J.Didžiulis citavo mokslininkų išvadas: socialinės atsakomybės poveikio negali įvertinti pinigais. Šioje srityje neegzistuoja jokios formulės. Tačiau grąža gaunama problemos sprendimu, žmonių šypsenomis ir stipriais socialiniais ryšiais. 

L.Andriušio nuotr./Jurgis Didžiulis
L.Andriušio nuotr./Jurgis Didžiulis

Karjeros viršūnė – senolio ašaros

Abi konferencijos dienas pranešimus skaitęs garsus Didžiosios Britanijos socialinių verslų vystytojas Micealas Pyneris prisiminė jauną serbę vardu Roksanda. Ji norėjo išsinuomoti patalpas Londono „Shoreditch“ bendruomenės valdomame pastate. Ir nors patalpos buvo suteikiamos pigiai, pradedančiai dizainerei ir tokia suma buvo per didelė. 

„Pasakėme: na, gerai. Leisime tau nuomotis patalpas už tiek, kiek gali sumokėti, tačiau tik vienerius metus. Vėliau teks grįžti prie nustatytos kainos“, – pasakojo M.Pyneris.

Dizainerė per metus pristatė savo kūrinius ant žurnalų „Vogue“ ir „ELLE“ viršelių, apkeliavo Milano, Paryžiaus, Londono ir kitų miestų mados savaites.

„Po metų ji pasakė: žinote, aš jums mokėsiu daugiau, nei jūs prašote. Nes buvote fantastiškai geri man. Ir išnuomokite prašau, dar ir visą antrąjį pastato aukštą“, – pasakojo M.Pyneris ir patarė pasitikėti žmonėmis.

Jis taip pat pridūrė, jog vienas geriausių jo karjeros pasiekimų buvo tuomet, kaip po suorganizuotų kursų nemokantiems skaityti atėjęs senolis apsiverkė ir pasakė: „Aš pirmą kartą gyvenime skaičiau savo anūkui.“

„Turime sustabdyti didžiules korporacijas, kurios veikia pagal principą, kad pelnas yra viskas. Net jei po jų veiklos liks tik krūva griuvėsių, nes jiems nėra jokio skirtumo, juk ten gyvena tik kažkokie vargšai.

Žinote, ką? Man rūpi tie vargšai. Ir manau, jog paskui mane ateina daugybė žmonių, kurie taip pat galvoja, jog pasaulis negali taip egzistuoti“, – kalbėjo M.Pyneris.

Papildoma vertė, kurios nėra finansinėse ataskaitose

Vienas iš garsių Didžiosios Britanijos verslininkų Philipas Tulba teigė, jog socialinis verslas yra panašus į įprastą, tačiau kuria nematomą vertę.

„Galime teikti tas pačias paslaugas ar produktus už tą pačią kainą arba net pigiau. Taip pat galime kurti darbo vietas, tausoti aplinką, remti skurstančius. Visa tai yra papildomi dalykai, kuriuos sukuria socialinis verlas“, – kalbėjo forumo pranešėjas ir Lietuvos pradedančiųjų socialinių verslininkų mentorius.

P.Tulba Didžiojoje Britanijoje padėjo sukurti šiuo metu daugiau nei milijonu svarų vertinamą riedlenčių ir dviračių parką, tarsi iš pelenų prikėlusį merdintį buvusios metalo pramonės miestą bei suteikusį jaunimui veiklos.

L.Andriušio nuotr./Philipas Tulba
L.Andriušio nuotr./Philipas Tulba

Įvairiais socialinio verslo projektais užsiimanti, „Spalvoto meduolio dienos“ ir „Draugų uogienė“ akcijų organizatorė verslininkė Violeta Masteikienė pripažino, jog jos veikla leidžia jai gyventi vadovaujantis savo įsitikinimais. 

„Verslas visuomet žiūri iš pozicijos: kiek tai padės man parduoti? Tačiau be vertės, kuri yra pamatuojama pardavimais, pinigais, skaičiais, kuriama pokyčio vertė. Anksčiau didžiavausi, jog išsilaikau be papildomos paramos, tik iš verslo lėšų. Tai buvo klaida. Pokytis, kurį kuria socialinis verslas, visada yra aukščiau nei verslo interesas“, – kalbėjo „Socialinio verslo forumo“ pranešėja. 

L.Andriušio nuotr./Violeta Masteikienė
L.Andriušio nuotr./Violeta Masteikienė

Socialinio verslumo forumas Lietuvoje vyksta jau antrus metus. Renginį organizuoja Britų taryba, Nacionalinis socialinės integracijos institutas (programa NVO avilys) ir organizacija „Geri norai“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis