Vienas iš gynybos fondo donorų, be kitų šaltinių, bus biudžeto pajamos iš pelno mokesčio. 2025-aisiais jos sudarys 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio, o 2026 m. ir vėlesniais metais – 6 proc. Tam tikslui buvo pakeistas ir pelno mokesčio įstatymas, kurio pakeitimai turės įtakos didesnėms biudžeto pajamoms.
Kokių pokyčių tikėtis?
Nuo 2025 m. šiuo metu galiojantys 5 ir 15 proc. tarifai didės 1 proc. Atitinkamai, apmokestindami 2025 m. pelną, taikysime 6 ir 16 proc. pelno mokesčio tarifus. Bus apmokestintos sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Dar už 2024 m. šioms pajamoms yra taikoma neapmokestinimo lengvata. Sumenks ir gyvybės draudimą vykdančių draudikų neapmokestinamųjų pajamų suma, apribojant ją tik gyvybės draudimo įmokų dalimi, investuota draudėjo ir (arba) naudos gavėjo naudai.
Atsiras nauja ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų rūšis – lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ribojimas, kai leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti tik dalį lengvojo automobilio įsigijimo kainos, atsižvelgiant į įsigijimo kainos „lubas“ pagal automobilio taršos lygį arba atitinkant „žalumo“ reikalavimus. Taigi, lengvųjų automobilių nusidėvėjimo sąnaudos galės būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams tik ne nuo didesnės tokio automobilio įsigijimo savikainos nei:
- 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
- 50 000 eurų – kai automobilio išmetamas CO2 kiekis neviršija 130 g/km;
- 25 000 eurų – kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
- 10 000 eurų – kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km.
Šie ribojimai bus taikomi tik nuo 2025 metų įsigytiems lengviesiems automobiliams, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai
Nors Seime buvo priimti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, tačiau Lietuvos Respublikos prezidentas iki liepos 1 d. šių pakeitimų nepasirašė. Žinant taisyklę, kad mokesčių mokėtojų padėtį pabloginantys pakeitimai gali įsigalioti tik po 6 mėnesių nuo jų priėmimo, galima tik spėlioti, kada tiksliai jie pradės veikti. Iš gyventojų pajamų mokesčio pajamų taip pat bus „maitinamas“ gynybos fondas. Priimti Seime, tik šalies prezidento kol kas nepasirašyti pakeitimai surikiuoti taip:
- Numatyta nauja lengvata – investicinės sąskaitos prieaugis nebus apmokestinamas, jeigu jis ir toliau investicinėje sąskaitoje bus reinvestuojamas. Trumpai tariant, finansų įstaigoje galės būti atidaryta speciali sąskaita tokioms investicijoms ir uždirbtos palūkanos, dividendai ar pelnas iš vertybinių popierių pardavimo, bus neapmokestinami, kol jie nebus išimami iš šios sąskaitos.
- Apribota galimybė nuo 2025 metų sudarytoms ilgalaikėms gyvybės draudimo sutartims ir pensijų į III pakopos pensijų fondus įmokoms taikyti gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimo mechanizmą per metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Iki šių metų pabaigos sudarytoms minėtoms sutartims ši lengvata galios dar 10 metų.
- Numatyta kita lengvata – gyventojo lėšomis (ne iš darbo užmokesčio išskaičiuotai įmokų daliai) sumokėtai II pakopos pensijų fondams pervedama suma, dėl kurios galės būti perskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir grąžinta jo dalis, pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Tikrosios mokesčių reformos dar teks palūkėti
Panašu, kad dabartiniai Seimo nariai tik tiek ir įvykdė iš žadėtosios mokesčių reformos. Vis dėlto, peržiūrėti visus mokesčius, jų lengvatas ir pasiūlyti tikrai naudingus tiek valstybei, tiek ir kiekvienam jos gyventojui sprendimus, reikia valios, nesavanaudiškumo ir nešališkumo. Lieka palaukti, kada sulauksime tikrosios reformos, o ne menkų pokyčių.
