Šiek tiek neigiamai nuteikė infliacija, kuri buvo lipnesnė, nei tikėtasi. Rinkos dalyviai įskaičiavo faktą, kad paskutinis etapas kovoje su kainų augimu bus sudėtingiausias, todėl jų lūkesčiai dėl aukštesnių palūkanų normų nulėmė neigiamą obligacijų rinkos rezultatą. „Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondai toliau investavo į globalias akcijų rinkas, aukšto pajamingumo ir Europos Vyriausybių obligacijas.
Dėmesys centrinių bankų sprendimams
Kartu su besiskleidžiančiu pavasariu pasirodė ir laisvesnės pinigų politikos ženklai. Kaip įprasta, didžiausias dėmesys buvo skiriamas JAV federaliniam rezervui. JAV centrinis bankas atliepė rinkos lūkesčius: kovą išlaikė stabilias palūkanų normas ir šiais metais ketina mažinti jas tris kartus.
Nors 2025 ir 2026 m. palūkanų normų lygio prognozė buvo padidinta, pirmininkas Jerome H.Powellas pažymėjo, kad infliacija toliau lėtėja ir banko sprendimų mėnesinis vartotojų kainų indekso svyravimas nepaveikia.
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat išliko neutralus savo politikoje, tačiau neprieštaravo rinkos lūkesčiams. Kovą prognozuojamas infliacijos lygis visiems metams buvo mažesnis nei anksčiau, kaip ir BVP augimas – krito nuo 0,8 proc. iki 0,6 proc.
Daugelio investuotojų nuostabai, Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) sumažino savo pagrindinę palūkanų normą 0,2 proc. – iki 1,5 proc. SNB yra pirmasis iš didžiųjų išsivysčiusių šalių centrinių bankų, kuris šiame cikle sušvelnino pinigų politiką. Anglijos bankas (BoE) taip pat teigiamai nustebino rinkos dalyvius – nors buvo išlaiktya 5,25 proc. bazinė palūkanų norma, nė vienas BoE narys nepritarė jos didinimui.
Šiuo metu daugiau nei 70 proc. pasaulio centrinių bankų yra palūkanų normų griežtinimo cikle – palyginimui, piko metu praėjusių metų liepą ši dalis siekė 91 proc. Iki šiol mažėjimo tendenciją skatino besivystančios rinkos, o nuo trečiojo ketvirčio tikimasi daugiau pokyčių išsivysčiusiose šalyse. Istoriškai geriausi akcijų grąžos laikotarpiai buvo tada, kai daugiau nei pusė pasaulio centrinių bankų mažino savo pagrindines palūkanų normas.
„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fonduose ir toliau išlaikėme neutralią fiksuotų pajamų trukmės poziciją ir nuolat siekiame papildomos grąžos iš obligacijų, atsižvelgiant į pagrindinius palūkanų normų pokyčius.
Solidus pirmas ketvirtis akcijoms
Daugelio sekamas „S&P 500“ indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė dviženklį prieaugį ir fiksuota 14-ta geriausia metų pradžia per pastarąjį šimtmetį. Į ralį įsitraukė beveik visa rinka – jame dalyvavo 10 iš 11 sektorių ir kilo visi MSCI pasaulio indeksai. Kiek silpniau atrodė Kinijos bei Pietų Amerikos rinkos, o geriausią rezultatą rezultatą fiksavo Japonijos akcijos.
Panašiai kaip ir pernai, didžiosios „augimo“ įmonės aplenkė likusią akcijų rinkos dalį, tačiau mažesniu skirtumu nei ketvirtį prieš tai. Cikliniai sektoriai ir toliau spindėjo, o komunikacijos sektoriaus įmonių rezultatai buvo geriausi – akcijos augo daugiau nei 15 proc. Technologijų sektorius buvo trečias geriausias, o antroje vietoje netikėtai atsidūrė energetikos įmonės. Gerus jų rezultatus nulėmė augusios žaliavų kainos: „Brent“ nafta pabrango 13 proc., o auksas toliau siekė naujų aukštumų ir per ketvirtį jo kainos pakilo 7,5 proc.
Nors gali atrodyti, kad pirmąjį ketvirtį augo absoliučiai viskas, tačiau finansų rinkose buvo ir silpnų vietų. Investuotojams perskaičiavus centrinio banko palūkanų normų lūkesčius, pasaulinė obligacijų rinka pirmąjį šių metų ketvirtį baigė neigiamai. Tiek Europoje, tiek JAV rinkos dalyvių tikėtinos normos sumažėjo ir jau atitinka tai, ką komunikuoja centriniai bankai. Be to, praėjusį metų ketvirtį skolos pasiūla buvo gerokai didesnė, kas taip pat turėjo įtakos grąžai.
Žvelgdami į ateitį matome tolesnį akcijų rinkų augimą ir manome, kad obligacijos turėtų prisijungti prie augimo ralio antroje metų pusėje. Akcijų istorija rodo, kad kai „S&P 500“ indeksas pirmąjį ketvirtį turi didesnį nei 10 proc. prieaugį, likusią metų dalį grąžos mediana siekia 7,6 proc. Dvi didžiosios išimtys buvo rinkos griūtys 1930 ir 1987 metais, kurių prognozuoti iš anksto, deja, neįmanoma.
Iš globalių rinkų į lokalias
Vienas iš mūsų pensijų fondų emitentų „Latvenergo Group“ pristatė praėjusių metų finansinius rezultatus. Pirmaujančio energijos tiekėjo Baltijos regione pajamos per metus augo 10 proc., o EBITDA (įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanų mokėjimą, nusidėvėjimą ir amortizaciją) padidėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Pagrindiniai veiksniai buvo aukštesnės energijos pardavimo kainos ir antri geriausi metai Dauguvos hidroelektrinės gamybai per pastarąjį ketvirtį amžiaus.
„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondai, investuodami į žaliąją „Latvenergo group“ skolą, skatina perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos gamybos. Pernai hidroenergijos dalis nuo visos pagamintos elektros siekė 73 proc., o investicijos augo 60 proc., kurios daugiausia buvo panaudotos saulės parkų infrastruktūrai ir Dauguvos HE pajėgumų plėtrai. Investicija padeda „Latvenergo Group“ iki 2040 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą elektros energijos gamybos srityje.
Rinkos vertinimas
Ši rinkų apžvalga – tai tik nedidelė mūsų bendro rinkos raidos vertinimo dalis. Kovo mėnesio eigoje išlaikėme neutralų rizikos lygį akcijų atžvilgiu. Didžiausią įtaką rinkų tendencijoms, mūsų vertinimu, daro gerėjantys makroekonominiai duomenys. Tiek išankstinio ekonomikos indekso (LEI), tiek pirkimų vadybininkų indekso (PMI) ekonomikos augimo rodikliai rodo tęstinę globalios ekonomikos plėtrą, kuri savo ruožtu palaiko prognozuojamą įmonių pelno augimą.
Pozityviai vertiname ir centrinių bankų įtaką, kurių dabartinės palūkanų normų prognozės turi daugiau erdvės mažėti, lyginant su rinkos dalyvių lūkesčiais. Pagrindinės rizikos akcijų rinkų korekcijai išlieka istoriškai brangūs įmonių vertės rodikliai, per didelis optimizmas rinkoje ir politinis neužtikrintumas globalių rinkimų metais.
