„Dėl daugiamečių pievų ir ganyklų vakar gana intensyviai tarėmės su Europos Komisija ir gavome pažadą padėti spręsti (šį klausimą – BNS). Tikimės rezultato artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Navickas.
Jis antradienį Briuselyje susitiko su Bendrijos žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Vojčekovskiu).
Vėliau atėjęs susitikti su prie Vyriausybės rūmų protestuojančiais ūkininkais K. Navickas žadėjo, kad sprendimas dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir lankstesnių sąlygų bus rastas.
„Vakar buvau susitikęs su eurokomisaru, kitą savaitę gausime įvertinimus, manau, kad sprendimas bus. Aš puikiai suprantu ir nenoriu niekam nieko įteigti, kad kažkieno sprendimas, ūkininkai ar biurokratai padarė klaidas. Man atrodo, svarbu rasti sprendimus, tai nėra vienasmenis sprendimas, būtų paprasčiau, jei galėčiau tą padaryti, bet per jūsų palaikymą, kuris yra ir šiandien, per teisės akto keitimą, manau, kad sprendimas bus“, – nuo scenos ūkininkams sakė ministras.
K. Navickas aiškino, kad daugelį dalykų ir problemų paveldėjo iš ankstesnių laikotarpių, arba jos atėjo su Europos Sąjungos politikos pokyčiu.
Ministras priminė, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais Europos Sąjungai vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
„Tai, kad kai kurias situacijas paveldėjome ir turime, didžiausias jūsų skausmas ir mano tuo pačiu, kalbant apie daugiametes pievas ir gamyklas. Tai procesas nuo 2014 metų, pasikeitė eilė ministrų, ir klausimas, kodėl šios dienos gelbėtojai, pavardes jūs žinote, 2017-2018 metais nepamatė, kad šita bėda bus“, – mitinge kalbėjo K. Navickas.
Ministras kartojo, kad savavališkai negali pakeisti reikalavimų dėl pievų atstatymo, nes tuomet būtų pažeista europinė teisė.
„Sprendimai nepriimami šitose formose, nei ministras, nei Žemės ūkio ministerija daugiamečių pievų ir ganyklų nedeklaravo, tai yra faktas, ministras, stovintis prieš jus, sprendžia bendrą problemą, ne asmeninę, ir sakyti, kad man dabar pažeisti europinę teisę, tai nėra sąžininga taip pat“, – teigė jis.
Po ministro pasisakymo žemdirbiai ėmė skanduoti „Gėda! Gėda“.
K. Navicko teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.
„Mes kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas taip pat buvo gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, gal nelabai ir teisinis, o labiau per išmokų administravimo prizmę (susijęs – BNS) instrumentas“, – žurnalistams kiek anksčiau teigė K. Navickas.
„Mes matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais, kad 2017–2018 metais tų pievų referenciniai dydžiai išaugo. Vadinasi, priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. (...) Klausimas esminis – kur yra 2017–2018 metų ministrai, kurie arba kurių politinės partijos šiandien turi daug patarimų, nes atsukti laiką atgal yra gerokai sunkiau ir sudėtingiau negu tą buvo galima padaryti iš karto“, – kalbėjo ministras.
Ūkininkai Lietuvoje piktinasi reikalavimu kai kuriose ariamose žemėse pasėti pievas ir jų nebenaudoti kitiems ūkiniams tikslams. Jų teigimu, šis klausimas yra itin aktualus ir kelia daug iššūkių, nes greitai prasidės sėja.
Problema dėl pievų atkūrimo susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
