Taip jis antradienį kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komitete, pasak kurio narių, pasirodė žinių, jog ministerija kreipėsi į EK dėl tiesioginių išmokų ribojimo.
„Pasidarėme analizę ir turime tokią teisę, ja ir naudojamės – konsultuojamės su EK, kiek išeidami iš pasiūlymo, kuris buvo pateiktas Seimui svarstyti ir kuriam Vyriausybė turi pateikti išvadą. Mes turime gauti iš EK oficialų atsakymą, ar tai prieštarauja ir jei prieštarauja, kokia apimtimi tas susietumo kriterijus“, – komiteto posėdyje antradienį sakė K.Navickas.
Seimas dar gegužę priėmė svarstyti 35-ių Seimo narių siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Jei EK pritars, ribojimus pajustų maždaug 2 tūkst. hektarų ir daugiau valdančių ūkių savininkai.
Pasak ministro, sprendimas dėl išmokų ribojimo bus priimtas po konsultacijų su premjere bei valdančiaisiais.
„Mes tikrai nenorime kirsti šakos, kuri sukuria darbo vietas, ypač vienintelis darbdavys kaimiškose vietovėse, norime tą matyti, taikyti išimtis ir norime matyti, kad išimtys galėtų būti taikomos ir ekologiniams ūkiams. Kol nėra informacijos, kuri padėtų pirmiausiai man apsispręsti, kokia kryptimi einame, tol aš nieko negaliu padaryti ir sprendimo šiandien nėra ir vienašališko jo nebus iš mano pusės“, – sakė K.Navickas.
Žemdirbių atstovai teigė, kad klausimai pirmiausiai turėtų būti išdiskutuojami su jais, be to, jie ragino iš išmokų išskaičiuoti atlyginimus.
„Labai neramina, kad paskutinės dienos sukėlė didžiulę įtampą žemdirbių bendruomenei, ypač tie, kurie veda intensyvią žemdirbystę ir žada investicijas, jas pristabdo dėl tos nežinios, dėl gandų“, – komitete teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.
Jis taip pat teigė, jog žemdirbiai sutiktų su tiesioginių išmokų lubomis ir netgi jų mažinimu, tačiau neįtraukiant darbo užmokesčio ir su tuo susijusių mokesčių.
Tai vienintelė vieta kaime skatinti oficialius, teisėtus ir orius atlyginimus mokėti kaimo žmogui.
„Tai vienintelė vieta kaime skatinti oficialius, teisėtus ir orius atlyginimus mokėti kaimo žmogui. Ta šaka sukuria daug darbo vietų, jos jau netampa sezoninėmis, kas aktualu ūkiuose. Visada prašėme į tai atsižvelgti, tai neginčijama nauda išsaugant gyvybingumą ir darbo vietas kaime“, – pabrėžė P.Puskunigis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigė neabejojantis, kad lubos bus įvestos, tačiau siūlė labiau analizuoti darbo užmokesčio įtraukimą bei daugiau kalbėtis su socialiniais partneriais, kad nekiltų panikos.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pabrėžė, jog jei darbo užmokestis nebus išskaičiuojamas, sumažės Lietuvos ūkininkų konkurencingumas.
„Tiek pas estus, tiek pas latvius atskaitomas žemės ūkio darbuotojų atlyginimas iš gaunamų paramų, o mes padarysime atvirkščiai, tai bus nevienodos sąlygos. Jeigu didesnę dalį sumokam mokesčiams ir atlyginimams nei gaunama paramos, tai kokia čia parama“, – teigė jis.
Tiesioginės išmokos yra mokamos pagal dvi galiojančias schemas – Bazinės išmokos, kurios pasiekia žemės savininkus pagal praeityje deklaruotą plotą bei vienkartinės išmokos už kasmet deklaruojamus dirbamos žemės plotus.
ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms.
