„Labai priklauso nuo įvairių kriterijų ir kaip tuos kriterijus, ypač dėl susietumo (žemdirbių ar ūkių – BNS) taikysime. Yra situacijų, kai ūkiai toje pačioje kadastrinėje vietovėje suskaidyti dirbtinai ir yra ūkiai, kurie yra nutolę, nors sąsajos yra šeimos giminystės“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė ministras.
„Ateis įstatymas į Vyriausybę, išsidiskutuosime šiuos kriterijus su socialiniais partneriais “, – pridūrė K.Navickas.
Be kita ko, jis pranešė, kad siūloma nebemokėti išmokų turintiems 250 ha ar daugiau, tačiau ši riba gali būti ir 500 ha.
Buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis mano, kad nustačius 150 tūkst. eurų lubas, jų efektas bus tik 2-3 mln. eurų.
Tuo metu iniciatoriai sako, kad tai sutaupytų apie 10-15 mln. eurų – šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.
Seimo narių grupė šią savaitę pranešė apie siūlymą riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos.
Jei Seimas įstatymo pataisas priims, jos įsigaliotų nuo 2022 metų, o didžiausios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“, „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų per metus.
Portalo 15min. lt skaičiavimais, „Agrokoncernas“ galėtų netekti 2,3 mln. eurų tiesioginių išmokų, „Auga Group“ – apie 2,5 mln. eurų (2019 metais ji gavo 5,4 mln. eurų tiesioginių išmokų), „Linas Agro Group“ – apie milijoną eurų.
Lubos būtų taikomos tik išmokoms už žemę – dabar ši išmoka siekia 74,7 euro už ha, pernai buvo 68,2 euro. Šiemet išmokoms skirta 220 mln. eurų.
ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms.
